Lietuvos vaikų širdies chirurgijai sužibo nauja viltis pereiti į kokybiškai naują etapą. Gavus lėšų iki kitų metų lapkričio pabaigos bus kardinaliai atnaujintas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) skyrius, kuriame stebuklingos medikų rankos viltį gyventi suteikia patiems mažiausiems Lietuvos, o neretai ir
kaimyninių šalių, sudėtingiausiomis širdies ligomis sergantiems pacientams.
Nors Lietuvoje vaikų gimstamumas pastarąjį dešimtmetį mažėjo, vis dėlto kasmet gimsta apie 300 vaikų, turinčių lengvesnę ar sunkesnę įgimtą širdies ydą. VUL SK kasmet atliekama apie 200 įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijų, iš kurių beveik 100 - naujagimiams ir vaikams iki vienų metų.
VUL SK Širdies chirurgijos centro vadovas prof., akademikas Vytautas Jonas Sirvydis pažymėjo, jog įgimtų širdies ydų chirurgija yra labai specifinė. Ji ypač svarbi tuo, kad gelbsti mūsų pačių mažiausių pacientų gyvybes. Išoperavus įgimtą širdies ydą dauguma vaikų lieka sveiki.
"Širdies operacijų era Lietuvoje prasidėjo 1964-aisiais. Jau yra išoperuota per 8 tūkst. vaikų, Lietuvos piliečių. Dabar tarp jų yra ir kunigų, ir poetų, ir traktorius vairuojančių žmonių, visiškai įsiliejusių į Lietuvos gyvenimą", - teigė V. J. Sirvydis. Šiuo metu, akademiko teigimu, Lietuvos vaikų kardiochirurgai gebėjimais prilygsta kolegoms iš Vakarų, jiems neretai tenka operuoti ir mažylius iš Latvijos, Estijos, kitų kaimyninių valstybių.
Pasak VUL SK Vaikų anesteziologijos -reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo Kęstučio Versocko, įgimtos širdies ydų būna įvairiausių. Nuo jų pobūdžio priklauso, ar naujagimio gyvybę tenka gelbėti operuojant nedelsiant, ar galima palaukti ilgėliau. Vis dėlto apie 80 proc. vaikų širdžių chirurgų darbo yra skiriama naujagimiams.
"Dažniausiai naujagimis pas mus pakliūna kritinės būklės: jei jis pas mus neatvyktų per parą po gimimo - mirtų. Taip ir nutikdavo. Pirmajam po tokios operacijos išgyvenusiam naujagimiui Lietuvoje dabar yra 20 metų", - sakė K. Versockas.
Pasak skyriaus vedėjo, medicinai žengiant į priekį, atsiranda galimybės operuoti ir gelbėti vis mažesnius, sudėtingesnius ligoniukus. Iš pradžių chirurgai galėjo operuoti vaikus iki trejų metų, po to kartelė leidosi iki vienerių metų, dabar jau gelbėjamos naujagimių gyvybės. Gerėjant diagnostikai nustatomos sudėtingesnės, vadovėliuose neaprašytos ydos, taikomas individualus gydymas.
"Vis dėlto mūsų galimybės nėra beribės. Jas riboja turima technika. Dabar mes negalime operuoti lengvesnio nei 2 kilogramų svorio mažylio. O juk ir 600 gramų vaikui reikia teikti pagalbą. Tikimės, kad įsigiję naujos aparatūros galėsime pradėti operuoti ir neišnešiotus naujagimius, dabar nelabai galime jiems pagelbėti", - teigė K. Versockas.
Pasak akademiko V. J. Sirvydžio, nors Santariškių klinikose sukauptas vertingas žmogiškųjų išteklių potencialas, tačiau tolesnė pažanga negalima dėl susidėvėjusios aparatūros, kuri neatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir apsunkina sunkių aukštos klasės specialistų darbą.
Tačiau medikai su džiugesiu kalba apie tai, kad labai greitai, iki kitų metų lapkričio pabaigos, situacija apsivers aukštyn kojom. O lietuviai, pasak V. J. Sirvydžio, turės sąlygas, kurių galės pavydėti ir kolegos iš Vakarų.
Kardiologijos, širdies chirurgijos, vaikų intensyvios terapijos ir anesteziologijos veiklai pagerinti VUL SK skirta solidi daugiau nei 2 mln. eurų (apie 7 mln. litų) suma. 85 proc. jos skyrė Norvegijos Karalystė, 15 proc. dengia Lietuva.
Pasak VUL SK direktoriaus plėtrai Justino Ivaškos, didžioji dalis sumos bus skirta įrangai pirkti.
"Bet koks gydymas negali būti atliekamas be tikslios diagnostikos. Nežinodamas, kokia yra bėda, joks gydytojas negalės padėti vaikučiui, todėl viena dalis investicijų bus nukreipta moderniausiai tyrimų aparatūrai pirkti", - sakė J. Ivaška. Kita dalis lėšų, klinikų direktoriaus plėtrai teigimu, bus skirta operacinės aparatūrai gerinti - bus įsigyta aparatų, kurie operacijų metu užtikrins dirbtinę kraujo apytaką vaikučiams, kokybišką narkozę.
"Jei vaikučio būklė po operacijos yra sunki, o dažniausiai ji tokia ir būna, reikia gyvybinių funkcijų palaikymo specialiais aparatais, todėl didžiausia dalis investicijų yra numatyta skirti vaikų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriui. Itin svarbu būtent čia turėti pačią moderniausią, mažiems vaikams pritaikytą aparatūrą. Ji dirba 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ištisus metus, ji turi būti ypač patikima, nes bet koks gedimas grėstų ypač didelėmis nelaimėmis", - teigė J. Ivaška.
V. J. Sirvydis teigė, jog Lietuvos ir Norvegijos medikai galės keistis patirtimi: mūsiškiai nuvažiuoti pasitobulinti ten, norvegai - atvažiuoti į Lietuvą.
Klinikų plėtros direktorius dar pridūrė, jog 12 proc. sumos bus skirta Vaikų širdies chirurgijos skyriaus remontui. Šiuo metu dėl lėšų trūkumo sąlygos jame yra prastos ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
Skyrius, kuriame kasmet įvyksta po kelis šimtus stebuklų, nors ir yra ypač sterilus, dvelkia sovietmečiu. Per spaudos konferenciją žurnalistų paprašyta apibūdinti sąlygas skyriuje vieno jau pasveikusio ir sėkmingai augančio berniuko mama Skirmantė P. sutriko ir dėkingomis akimis žvelgdama į jos sūnui gyvybę išgelbėjusį gydytoją atsiprašė: "Man net nepatogu pasakoti apie sienas, kai žmonės daro tokius titaniškus darbus. Na trūksta remonto, dušo, sanitarinių mazgų. Man pasisekė, bet mačiau, kaip moterys po tris palatose susigrūdusios ir vaikai - nuo mažiausio iki didžiausio. Triukšmas, o ir vaikams, ir mamos pailsėti reikia. Bet atmosferą man sunku apibūdinti žodžiais, nekalbu apie sienas. Tai, ką daro tie gydytojai, yra nuostabu".
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą