Mažiau pinigų, badmetis, sveikesnė visuomenė - manoma, kad bent toks galėtų būti teigiamas ekonominės krizės poveikis, tačiau tai nėra realu. Norint, kad visuomenė taptų sveikesnė, ekonomikos krizė turėtų užtrukti penkerius metus, o to greičiausiai nenorėtų niekas.
Prasidėjus ekonomikos krizei ir sumažėjus pajamoms, garsiai pradėta kalbėti
apie tai,
kad visuomenė mažiau vartos nesveikų maisto produktų, alkoholio ar tabako gaminių. Sausio pradžioje padidėjus cigarečių akcizams, šalyje jau pastebimas rūkalių skaičiaus mažėjimas. Šį rugsėjį akcizams pakilus antrą kartą, kol kas prekybos centruose senomis kainomis pardavinėjami cigarečių likučiai, tačiau prognozuojama, kad pardavimai tikrai nekils. “Respublika” nusprendė pasikonsultuoti su specialistais ir patikrinti, ar iš tiesų ekonomikos krizė bus visuomenės sveikatinimo veiksnys.
Perkami pigūs produktai
“Lietuvoje visuomet pagrindinis veiksnys, lemiantis maisto pasirinkimą, buvo kaina, o tai nei mitybos specialistų, nei dietologų nedžiugina. Dabar parankus metas virtuvėje rastis tam maistui, kuris iš tikrųjų yra reikalingas. Skaičiuojant savo šeimos biudžetą, į parduotuvę galima eiti su pirkinių sąrašu. Taip daugiau įsigyjama būtinų maisto produktų, mažiau - skatinančių įvairius mitybos sutrikimus”, - sakė gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Nors maisto produktų pardavimai prekybos tinkluose mažėja, nutukusių asmenų gali ir nesumažėti. Pašnekovės teigimu, sunkmetis tikrai nėra tas periodas, kai galima išspręsti nutukimo problemą.
“Manoma, jei ekonominė krizė, tai mažėja nutukusių asmenų, bet šitaip tikrai nėra. Bendra pasaulinė situacija rodo, kad nutukimas būdingas viduriniam ekonominiam sluoksniui. Dabar mažiau perkama maisto, kuris nėra rekomenduojamas vartoti dažnai ir kuris nepatenka į to vadinamojo sveikiausio maisto kategoriją. Tiems žmonėms, kurie vargsta dėl antsvorio, krizė gali būti stimulas mesti svorį”, - teigė E.Gavelienė ir pridūrė: “Problema ta, kad esant sveikai ar nesveikai mitybai rezultatai matomi tik po penkerių ar dešimties metų”.
Pavojus - nesveika mityba
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko, lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą daugiausia lemia rizikos veiksniai, susiję su nesveika mityba ir nesveika gyvensena.
Tai padidėjęs arterinis kraujospūdis (hipertenzija) - 33 proc., padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija) - 23 proc., rūkymas - 18 proc., nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas - 12 proc., piktnaudžiavimas alkoholiu - 11 proc., antsvoris - 10 proc., fizinės veiklos stoka - 9 proc. atvejų.
Rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos vyrų ir moterų populiacijoje yra vienas aukštesnių Europoje. Mūsų šalyje daugiau kaip pusė (52 proc.) gyventojų turi per didelę kūno masę (iš jų 32 proc. turi antsvorio, o 20 proc. nutukę). Tyrimai rodo, kad visoje Europos Sąjungoje didėja nutukimo ir antsvorio mastai, tai atitinkamai lemia ir lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą. Su nevisaverte mityba susijusi ir anemija, kuri, Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, diagnozuojama 20-30 proc. nėščiųjų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys ir tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad dėl profilaktinių priemonių, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius, galima išvengti 80 proc. širdies ligų, insulto ir antrojo tipo diabeto atvejų bei 40 proc. vėžio atvejų.
Indrė LAUCIŪTĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą