Profesinės ligos
Net ir dirbdamas kenksmingomis sveikatai sąlygomis žmogus nenori pakeisti darbo, atsisakyti gero atlyginimo ar padėties. O sulaukęs senatvės jis gyvena suriestas ligos ir džiaugiasi bent geresne pensija, jei nustatyta, kad ši liga - profesinė, - rodo Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo Bronislovo Gylio patirtis.
Apie 15 metų dirbant darbo medicinos srityje, gydytojui teko bendrauti su įvairiausių profesijų darbuotojais. Daugiau į jį kreipiasi priešpensinio bei pensinio amžiaus vyrai, visą gyvenę dirbę sunkius darbus. Atvyksta žmonės net iš keturių apskričių - Telšių, Klaipėdos, net Šiaulių ir Tauragės.
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2005 metus Lietuvoje nustatyti 1380, 2006 metais - 1447 profesinės ligos. Šių metų liepą nustatyti 111 atvejų.
Tačiau, B. Gylio nuomone, statistika nėra labai patikima, nes profesinėms ligoms negalioja "senaties" terminas, tai yra į statistiką įtraukiami ne vien naujai susirgusieji, o ir tie, kurie susirgo seniai, bet tik dabar kreipėsi į darbo medicinos gydytojus.
Kenčia stuburas, ausys
"Vos ne pusė mano ligonių yra pensinio amžiaus žmonės, atvykę iš rajonų ir nuo kenksmingų darbo sąlygų susirgę prieš 10 metų ar net anksčiau", - pasakojo pokalbininkas.
Daugiausia besikreipiančiųjų susirgę nuo sunkaus darbo laivų statybos ar remonto įmonėse, nemažai traktorininkų, melioratorių, buldozerininkų, kranininkų.
Jų sveikatai labiausiai pakenkė didelis triukšmas, vibracija, sunkumų kilnojimas, meteorologiniai faktoriai, dulkėtumas.
Sunki našta bei vibracija pirmiausia pakenkia stuburui. Esą reglamentuota, kad moterys gali kilnoti iki 10 kg nešulius, o vyrai - iki 30 kg.
Tačiau kenksmingos darbo sąlygos kenkia ir nervų sistemai - susergama polineuropatija, liga, kuri sutrikdo jutimus. Ilgas darbas triukšme pakenkia klausai, sąlygoja apkurtimą.
Dūmais kvėpuojantys suvirintojai gali susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga.
Kita vertus, į tuos pačius kenksmingus faktorius, pasak B. Gylio, žmogaus organizmas gali reaguoti skirtingai.
"Vienam nors su kuolu galvą tašyk, puikiausiai dar girdi sulaukęs 50-ies, kitas po trejų metų darbo triukšme ima ir apkursta", - pateikia pavyzdį jis.
Daug popierizmo
Įdomus darbo medicinos gydytojo darbas, pripažįsta gydytojas, - turi ir savo minusų.
Pirmiausia - daug darbo su popieriais.
"Be biurokratijos neapsieiname, - šypsosi pokalbininkas. - Profesinė liga turi būti pagrįsta popieriais - įrodyta, kad žmogus susirgo tuo metu, kai dirbo kenksmingomis sąlygomis. Susirgimo pradžia turi būti dokumentaliai užfiksuota ligos istorijoje, išrašuose".
Todėl besikreipiantieji į jį paprastai ateina su visu pundeliu dokumentų. Jei jų neturi - profesinį susirgimą įrodyti sunku.
Juk, pavyzdžiui, obstrukcinė plaučių liga gali atsirasti ir nuo rūkymo, stuburo problemos - nuo genetinio polinkio, amžiaus ar kitų problemų.
"Pavyzdžiui, stuburas ima kentėti bemaž visiems sulaukusiems pensinio amžiaus. O tu pabandyk atskirti, kada jam ir nuo ko jis "subyrėjo" - ar nuo vibracijos darbe, ar nuo amžiaus sąlygotos osteochondrozės."
Serga ir inteligentai
Susirgti darbe, mano gydytojas B. Gylys, gali įvairiausių profesijų atstovai.
Yra tekę pripažinti profesinę ligą medikams, darbe užsikrėtusiems tuberkulioze, gydytojai, kuriai, vilkint 15-20 kg sveriančia apsaugine švinine prijuoste dirbant su rentgeno aparatu, išsivystė pečių sąnarių pakitimai.
Neseniai profesinė liga pripažinta eiguliui iš Tauragės - įkandus erkei jam išsivysčiusi lėtinė Laimo ligos forma pakenkė sąnariams. Išvengti kontakto su erkėmis dirbant miške, žinia, sudėtinga.
"Pripaišyti" profesinę ligą galima muzikantams, mokytojams (pakenktos balso stygos), audėjams ar siuvėjams, kelių tiesėjams, dirbantiems tokiomis sąlygomis, "kad dantys braška nuo vibracijos".
Beje, ligų, atsiradusių nuo vibracijos poveikio, - prognozuoja, - ateityje turėtų sumažėti, kadangi naujos kartos technikos vibracijos lygis nustatytų higienos normų neviršija. Ne taip, kaip tarybinis vikšrinis traktorius, ne vieną tarktorininką padaręs invalidu.
Darbo keisti nenori
Dauguma besikreipiančių į darbo medicinos gydytoją - darbo pirmūnai, vos ne visą amžių pradirbę vienoje darbovietėje.
"Jiems svarbu išlaikyti darbo vietą, turimą padėtį, apie sveikatą nepagalvoja. Nors, - juokiasi, - buvo vienas pacientas, pakeitęs net 39 darbovietes".
Pradirbę vienoje vietoje trumpą laiką ir susirgę vargu ar gali tikėtis, kad jų liga bus pripažinta profesine. Be to, susirgusiam žmmogui skiriamas gydymas, pasiūloma keisti profesiją.
Jauni į darbo medicinos gydytoją kreipiasi retai, nes jiems profesinis susirgimas nenaudingas - nuo jų "žegnojasi" darbdaviai, nebeleidžiama dirbti pagal profesiją.
"O priešpensinio amžiaus žmogus suinteresuotas. Šeimos gydytojas jį siunčia į darbo inspekciją, jis susirenka popieriukus ir atvyksta pas mane", - pasakojo B. Gylys.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą