Šiuo metu situacija yra pasikeitusi į gerąją pusę, teigia Ligonių kasos atstovai. Galima tik spėlioti, kas paskatino įstaigas labiau stengtis - sunkmetis, lėšų stoka ar konkurencija.
Teigiama, jog programas galima būtų vykdyti dar geriau, jei netrūktų gydytojų specialistų.
Ilgos eilės pas juos rodo, jog Klaipėdoje tam tikrų sričių gydytojų išties nėra pakankamai. Šiuo metu norint patekti pas kai kuriuos specialistus, tenka laukti nuo kelių dienų iki mėnesio ar ilgiau. [CITATA]
Tuo tarpu sveikatos priežiūros įstaigų vadovai tikina kasmet prašantys iš Ligonių kasos finansavimo trūkstamiems specialistams įdarbinti, tačiau į jų prašymus neatsižvelgiama.
Pacientams - kliūčių ruožas
"Kol patenki pas gydytoją, turi įveikti tikrą kliūčių ruožą - registracija, talonų dalijimas, ir pagaliau - vizitas. Laikas bėga: viena savaitė, kita, trečia.
Esi nuolat lyg kokiu pasaitu pririštas prie to grafiko, kad tik nepražiopsotum registracijos, nes pateksi pas gydytoją dar vėliau, gal dar po mėnesio.
Ir tiek reikia vargti man, ligoniui, norinčiam eilinį kartą patekti pas šeimos gydytoją, kad jis išrašytų kompensuojamųjų vaistų nuo kraujo spaudimo. Kol sulauki savo eilės, pamatai, jog dauguma ligonių pas šeimos gydytoją laukia su kompensuojamų vaistų knygelėmis rankose.
Kai tokios eilės, gydytojas net neturi laiko kraujo spaudimui pamatuoti, užsimerkęs rašo tą patį receptą vaistams, nes už durų - minia ligonių. O gal tas mano kraujospūdis jau pakitęs, gal kitokių vaistų man jau reikia? Gydytojas neturi apie tai laiko net galvoti, dirba lyg prie konvejerio. Pokalbiams apie sveikatos gerinimą jis nebeturi laiko ir jėgų", - pasakojo į redakciją paskambinęs Petras R.
Jo nuomone, vaistus galėtų išrašyti specialiai tam skirti medikai, o šeimos gydytojas turėtų priimti tik negaluojančius ligonius ir skirti jiems daugiau laiko.
"Kuomet būtų daugiau gydoma pačioje ligos pradžioje, vėliau žmogui nebereikėtų brangiai kainuojančio gydymo iki gyvenimo pabaigos, ir jis galėtų dirbti, o ne iš ligos pašalpų gyventi", - mano Petras R.
Pas gydytojus - eilės
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, gydytojo urologo konsultaciją vienoje iš uostamiesčio ligoninių galima gauti vos ne tą pačią dieną, o kitose gydymo įstaigose teks laukti nuo 3 iki 12 dienų.
Eilės pas gydytoją kardiologą gydymo įstaigose irgi nėra vienodos - nuo 1 iki 40 dienų, pas gydytoją koloproktologą - nuo 6 iki 8 dienų, akušerio ginekologo - nuo 1 iki 14 dienų, endokrinologo - nuo 1 iki 27 dienų, vaikų endokrinologo - 26 dienos, neurologo - nuo 1 iki 34 dienų. Sveikatos profilaktikos programoms vykdyti yra svarbus gydytojų urologų, akušerių ginekologų, kardiologų, gastroenterologų - endoskopuotojų paslaugų prieinamumas.
Gali būti, kad eilės pas specialistus yra gerokai ilgesnės negu įstaigos deklaruoja.
"Mes netikriname, ar įstaigų pateikti skaičiai apie eiles yra tikslūs. Tačiau iš jų gyventojai gali susidaryti nuomonę, kokios yra tendencijos: kur ir pas kokį specialistą reikės trumpiau ar ilgiau laukti", - sakė Klaipėdos TLK Sutarčių skyriaus vedėja Jovita Jočienė.
KLAIPĖDOS teritorinės ligonių kasos duomenimis, šiemet teikti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir trūkstamų gydytojų specialistų, šiemet prašė 84 sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau nė su viena sutartys nebuvo pasirašytos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Šiuo metu Klaipėdos TLK vykdomos 6 sveikatos prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties vėžio (mamografijos), priešinės liaukos, širdies ir kraujagyslių, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos ir vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis.
Klaipėdos TLK duomenimis, pernai 6 sveikatos prevencinėms programoms buvo skirta 5,8 mln. litų. Programos buvo įvykdytos nuo 85 iki 98,8 proc. "Geriausiai vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, pasyviausiai - Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos.
Pernai Klaipėdos apskrityje startavo nauja prevencinė Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Šią diagnostiką - kolonoskopiją - kol kas Klaipėdoje atlieka tik kelios asmens sveikatos priežiūros įstaigos - Kuncų ambulatorinė klinika, Respublikinė Klaipėdos ir Jūrininkų ligoninės", - sakė J. Jočienė.
Pas šiuos gydytojus važiuoja pacientai ir iš aplinkinių rajonų, nes tokių specialistų retai kur yra.
Trūksta specialistų
Sveikatos priežiūros specialistai neneigia, jog pacientų eiles ilgina ir nepateisinę lūkesčių šeimos gydytojai.
Atskiriant pirminę ir antrinę paslaugų sritis manyta, jog būtent šeimos gydytojams atiteks didesni ligonių srautai. Tačiau konsultacijų pas specialistus daugėja visose gydymo įstaigose.
"Ta paslaugų atskyrimo reforma nepasiteisino. Dabar turime siuntinėti žmones pas gydytojus specialistus po visą miestą, užuot suteikę pagalbą vietoje. Pavyzdžiui, neturėdami traumatologo, žmogų, susilaužiusį ranką, būtume priversti siųsti į kitą gydymo įstaigą.
EILĖS. Šiuo metu norint patekti pas kai kuriuos uostamiesčio gydytojus specialistus, tenka laukti nuo kelių dienų iki mėnesio ar ilgiau. Ilgos eilės pas juos rodo, jog Klaipėdoje tam tikrų sričių gydytojų išties nėra pakankamai.
Jau septynerius metus iš Ligonių kasos prašome finansuoti endokrinologo paslaugą, nes turime daug pacientų, sergančių cukriniu diabetu.
Tačiau šios paslaugos negauname. Tiek pas mus, tiek Klaipėdos sveikatos priežiūros centre yra dideli ligotų žmonių srautai, o specialistų nepakanka. Tuo tarpu privačios įstaigos tas specialistų paslaugų kvotas, regis, gauna kur kas greičiau", - sakė Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas.
Anot įstaigos vadovo, sveikatos prevencinėms programoms trukdo ir tai, jog šeimos gydytojams tenka dideli krūviai, ir pačių gydytojų neužtenka. "Kalbama, kad kaimuose katastrofiškai trūksta šeimos gydytojų, bet jau ir mieste tas pats.
Mūsų įstaigos gydytojų vidutinis amžius - 58 metai. Kas juos pakeis po kelerių metų? Šeimos gydytojų labai trūksta. Neseniai iš mūsų įstaigos į užtarnautą poilsį išėjusi 73 metų gydytoja, girdėjau, vėl įsidarbino kitoje įstaigoje. Matyt, ten dar labiau stokojama gydytojų", - stebėjosi V. Grigalauskas.
Jis pasidžiaugė, kad pavyko įstaigoje išlaikyti kai kuriuos antrinio lygio specialistus, pavyzdžiui, odontologus, todėl galima sėkmingai įgyvendinti Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą.
"Ir kitas programas mums sekasi vykdyti neblogai. Pats kontroliuoju šį procesą, gydytojus skatiname už pasiektus rezultatus. Tačiau įstaigoje turėdami savo specialistus, žmonių sveikatos labui galėtume padaryti gerokai daugiau", - teigė V. Grigalauskas.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenimis, šiemet teikti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir, įstaigų vadovų teigimu, trūkstamų gydytojų specialistų, šiemet prašė 84 sveikatos priežiūros įstaigos. Tačiau esą dėl lėšų stokos nė su viena sutartys nebuvo pasirašytos.
Informacija
Lietuvos higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, tiek patys medikai, tiek gyventojai teigiamai vertina prevencines programas, tačiau dalyvavimas jose išlieka žemas.
Pagrindinėmis nedalyvavimo priežastimis gyventojai nurodė gerą savijautą, laiko stoką ir tai, kad negavo kvietimų dalyvauti iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Tuo tarpu gydytojai pripažįsta, jog įgyvendinti prevencines programas trukdo laiko stoka ir nepakankamas finansinis skatinimas. Gydytojų nuomone, šios priežastys bei gyventojų nenoras tikrintis sveikatą labiausiai lemia tai, jog per mažai gyventojų dalyvauja prevencinėse programose.
"Lėšų programoms netrūksta"
Lina BUŠINSKAITĖ, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja:
"Vėžio prevencijos programos tikrai vykdomos. Kiekvienais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto joms vykdyti skiriama pakankamai lėšų. Už pagal prevencines programas suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms sumoka teritorinės ligonių kasos.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programai šiemet skirta 4,9 mln. litų, atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio - 5,5 mln. litų, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos - 5, 4 mln. litų, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos - 6,9 mln. litų.
Nuo 2012 m. ši programa įgyvendinama ir Klaipėdos apskrityje. Pernai pagal šią programą šalyje buvo patikrinta 148 300 asmenų.
Pažymėtina tai, jog nustatyto amžiaus žmonės dėl pagal prevencijos programas teikiamų paslaugų visų pirma turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tai yra nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti pagal vieną ar kitą prevencijos programą - kiekvienas nustatyto amžiaus asmuo dėl šių tyrimų gali pats kreiptis į šeimos gydytoją.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) pacientams yra atliekami atrankiniai tyrimai, ir tik esant patologiniam jų rezultatui, pacientai siunčiami tolimesnei gydytojo specialisto konsultacijai. Pavyzdžiui, jei pagal Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pacientui nustatomas PSA kiekis viršija 3 ng/ml, jis siunčiamas pas urologą atlikti prostatos biopsiją.
Balandžio mėnesio eilių pas gydytojus specialistus stebėsenos duomenimis, iš visų ASPĮ, kuriose teikiama gydytojo urologo paslauga, 91 proc. įstaigų laukimo trukmė neviršijo 10 darbo dienų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos ekspertinio vertinimo duomenimis, pacientų laukimo laikas kolonoskopijos paslaugai siekia 1-2 savaites. Šis rodiklis atitinka ES rekomendacijas."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą