„Liko dvi maudyklos, kuriose nedarėme pakartotinio tyrimo. Tai – Dauniškio ežeras ir Žaltyčio ežeras“, – teigia G. Norkienė. Anot jos, visose kitose maudyklose vanduo buvo patikrintas dar kartą, ir rezultatai rodo, kad jis yra tinkamas maudytis.
– Kur ir kokiose maudyklose nerekomenduotumėte maudytis?
– Paskutiniais duomenimis, gautais iš laboratorijų, tai būtų Utenos rajone esantis Dauniškio ežeras, kuriame tarša buvo nustatyta birželio 25 d. Tarša taip pat buvo nustatyta Žaltyčio ežere Marijampolės apskrityje birželio 19 d.
Kituose vandens telkiniuose, kuriuose buvo nustatyta tarša, pakartotinai atlikus tyrimus paaiškėjo, kad taršos nebėra. Tokie vandens telkiniai buvo Nėries upė ties Žirmūnų paplūdimiu Vilniuje, Rubikių ežeras Anykščiuose, Zarasaičio ežeras, Šaukėnų tvenkinys, Karklėnų ežeras, Yglos ežeras ir Snaigyno ežeras.
– Juose taršos nebėra?
– Taip, juose taršos nebėra.
– O kokia tarša buvo?
– Tai buvo mikrobiologinė tarša. Kai atliekami tyrimai, tiriami du parametrai – žarniniai enterokokai ir žarninės lazdelės. Šių mikrobiologinių parametrų buvimas vandenyje rodo vandens užterštumą fekalijomis.
Yra nustatyti tam tikri reikalavimai, tam tikros normos. Pavyzdžiui, žarninių enterokokų turi būti ne daug kaip 100 kolonijų sudarančių vienetų 100 ml vandens, žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens.
Jeigu ši norma yra viršijama, jau manoma, kad [vandens kokybė] neatitiko reikalavimų. Tuomet tiek savivaldybės, tiek mes informuojame visuomenę, kad tuose telkiniuose kurį laiką maudytis nerekomenduojama.
– Kada padėtis pagerėja?
– Tiesiog vanduo pats savaime apsivalo. Tai tokia trumpalaikė tarša. Jeigu ji pastebima ilgesnį laiką, savivaldybės turėtų ieškoti priežasčių, kas teršia vandenį.
– Mes kalbame apie organinius dalykus. O cheminiai dalykai taip pat fiksuojami laboratorijose? Ar cheminės taršos Lietuvoje apskritai nerandama?
– Ne, higienos normą nustatome pagal privalomą mikrobiologinės taršos tyrimą. Cheminius parametrus tiria tik esant eutrofikacijos procesams arba išskirtiniais atvejais, kai, pavyzdžiui, įvyksta kokios nors avarijos.
– Kuo rizikuoja žmonės, jeigu vis tiek maudosi užterštuose vandens telkiniuose?
– Visų pirma jie gali susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis. Galimos ir akių, ausų infekcijos.
– Iš kelių vandens telkinių gaunate duomenis? Kiek vaizdas, kurį matote, atspindi tikrąją visų Lietuvos telkinių padėtį?
– Reguliariai stebima 112 maudyklų, kurios yra patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Savivaldybės savo iniciatyva taip pat dar tiria vandenį dažniau lankomose ir gyventojų pamėgtose rekreacinėse zonose. Tokių rekreacinių vandens telkinių, kur nuolat stebima vandens kokybė, yra 108, tačiau vieną kartą šio sezono metu vanduo buvo tirtas net 155 tokiose vietose.
– Minėjote, kad, nustačius, jog vanduo yra užterštas, nerekomenduojama maudytis. Tuomet tokį signalą siunčiate savivaldybei?
– Taip.
– Ar jos reaguoja, ar imasi kokių nors priemonių?
– Mes savivaldybių netikriname. Tačiau, kaip teisės aktai reglamentuoja, savivaldybės turėtų reaguoti ir paplūdimyje statyti įspėjamuosius ženklus. Taip pat paplūdimiuose turėtų stovėti stendai, kuriuose būtų skelbiama informacija apie vandens kokybę, informacija turėtų būti atnaujinama. Manau, kad visuomenė turėtų toje vietoje, kurioje maudosi, stebėti ir pačią vandens būklę.
– Taigi maudyklų, neatitinkančių higienos normų, jau nebeliko?
– Liko dvi maudyklos, kurių pakartotinio tyrimo neturime. Tai – Dauniškio ežeras ir Žaltyčio ežeras.
– Tačiau praktiškai visose maudyklose vanduo tinkamas maudytis?
– Tikrai taip.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą