Tropinė maliarija: prarastas budrumas gali kainuoti gyvybę

Infekcinės ligos

Visuomenę sukrėtusi 20 metų jaunuolio, atlikusio jūrinę praktiką tropinės maliarijos endeminėje zonoje, mirtis ir galimas kitų įgulos narių užsikrėtimas pavojinga infekcija atkreipė dėmesį į nesaugią jūrininkų kasdienybę. Ką kaltinti - prarastą budrumą nesisaugant užkrato ir nevartojant profilaktinių vaistų, galbūt žinių apie tropinių infekcijų pavojingumą trūkumą, darbdavių neatsakingumą? Nejaugi jūrininkai nei turistai, keliaujantys po egzotiškas šalis, negali išvengti šios infekcinės uodų platinamos ligos? Kas lemia, kad vieni išgyvena, o kiti miršta?

Apie tropinę maliariją paklausinėjome Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjo Stanislovo Stropaus.

"Yra keturios maliarijos rūšys: trečiadienė, ketvirtadienė, ovalinė ir tropinė maliarija. Tropinė maliarija dar vadinama piktybine, nes jai būdingos dažnos grėsmingos komplikacijos. Daugiausia mirčių būna būtent nuo tropinės maliarijos. Ji paplitusi Afrikos pusiaujo šalyse, esančiose žemiau Sacharos dykumos, taip pat Lotynų Amerikoje, ypač Meksikoje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, taip pat pietryčių Azijoje. O šiauriau galima užsikrėsti kitomis maliarijos rūšimis", - pasakojo infekcinių ligų gydytojas.

Kodėl taip keistai jos pavadintos - trečiadienė, ketvirtadienė? Ar tenka susidurti su šiomis maliarijos rūšimis?

Gydytojas S. Stropus: "Po galimo kontakto su maliariniu Anopheles genties uodu laikotarpiu nuo 1 savaitės iki 2 mėnesių bet koks sukarščiavimas verčia įtarti maliariją"

Taip pavadintos dėl to, kad trečiadienė, ketvirtadienė maliarija pasireiškia drugio priepuoliais, kurie kartojasi gana reguliariai - kas trečią ar ketvirtą dieną. Esame gydę ir tokių ligonių. Šių maliarijos rūšių eiga gerybiškesnė, retos gyvybei pavojingos komplikacijos.

Tropinę maliarija pasireiškia nuolatiniu karščiavimu. Kūno temperatūra siekia 39-40 laipsnių temperatūros, o pastarasis pas mus gydomas pacientas nurodė net 42 laipsnius. Gali skaudėti galvą, strėnas, krėsti šaltis, pykinti, troškinti ir pan.

Po galimo kontakto su maliariniu Anopheles genties uodu laikotarpiu nuo 1 savaitės iki 2 mėnesių bet koks sukarščiavimas verčia įtarti maliariją. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Mūsų jūreiviai, regis, neatkreipė reikiamo dėmesio į karščiavimą, nepagalvojo, kad gali susirgti maliarija?

Pacientas, kuris dabar pas mus gydomas, atvyko jau septintą karščiavimo dieną. Jis kreipėsi į šeimos gydytoją anksčiau, bet kažkodėl nutylėjo, kad yra grįžęs iš Afrikos. O tai labai svarbu - grįžus iš maliarijos endeminių vietovių budrumas turi būti ypatingas. Kai jis kreipėsi antrąjį kartą - pasakė, kad buvo Afrikoje, ir nedelsiant buvo atsiųstas mums. Jei žmogus karščiuoja, o mes žinome, kad jis grįžo, pavyzdžiui, iš Dramblio Kaulo Kranto, pakanka tos informacijos, kad nedelsiant būtų atliekami tyrimai dėl maliarijos. Ir šįsyk diagnozė pasitvirtino.

Pirmasis tris dienas gydėsi namuose pats, manydamas, kad tiesiog peršalo. Sirgo ir reisų metu, gydėsi kaip išmanė.

Nuo ko priklauso tikimybė išgyventi?

Nuo organizmo atsparumo, nuo to, kiek laiko sirgo ir nesikreipė į gydytojus, nuo ligos sunkumo.

Yra nustatyti kriterijai, kurie nurodo ligos sunkumo laipsnį. Vienas kriterijų - parazitemijos lygis, parodantis, kiek raudonųjų kraujo kūnelių yra pažeistų parazito. Literatūra nurodo: jei organizmo parazitemija siekia per 10 proc. - net geriausiose pasaulio klinikose mirštamumas siekia apie 10 proc. Mirusio palangiškio jaunuolio kraujuje parazitemija siekė net 23 proc.

Esant parazitemijai eritrocitai sukimba, kemša smulkias kraujagysles, kapiliarus, trikdo visų organų aprūpinimą krauju, deguonimi. Nukenčia organų funkcija, vystosi inkstų funkcijos nepakankamumas, smegenų koma. Eritrocitams irstant atsiranda mažakraujystė. Tai jau būna nebepataisoma.

Kas padėtų išvengti ligos?

Tropinės maliarijos sukėlėjas - raudonųjų kraujo kūnelių parazitas gana greit įgyja atsparumą įprastiniams vaistams. Skiepų nuo jos, kaip ir kitų parazitinių ligų, nėra.

Todėl gyvenant maliarijos židinyje būtina chemoprofilaktika. Tai yra būdas apsisaugoti, bet ir jis negarantuoja 100 proc. Bet jei tvarkingai vartosi receptinius gydytojo išrašytus vaistus - yra šansų užsikrėtimo išvengti.

Vaistus pradėti vartoti savaitę prieš išvykstant, gerti visą buvimo endeminėje zonoje laikotarpį ir keturias savaites po to, jau grįžus.

Kodėl jūreiviai, grįžę iš Afrikos, nenaudojo tos profilaktinės priemonės?

Turėjo tai daryti, bet gėrė nereguliariai. Jie pasakojo, kad iš pradžių vienas žmogus vadovavo profilaktikai, paskui kitas. Padėjo tas tabletes - nori gerk, nenori - negerk. Sakė, užmiršdavę laiku išgerti. O juk antimaliariniai vaistai - vienintelis būdas išvengti ligos, ir tai ne šimtaprocentinis. Bet susirgus ligos eiga bus lengvesnė.

Be to, tarp jūreivių gyvuoja tokia nuostata, kad tabletės kenkia kepenims, kad vartojimas nesuderinamas su alkoholiu (o koks jūreivis, jei negeria?), kad kenkia vyriškumui. Žmogus yra žmogus.

Ar išties reikia bijoti to neigiamo poveikio?

Kažkokį poveikį jos, matyt, turi. Moteriai, vartojusiai šiuos vaistus, tris mėnesius nerekomenduojama planuoti nėštumo, - toks gamintojo reikalavimas. Bet koks cheminis vaistas turi pašalinį poveikį. Tai lazda dviem galais. Turime pasirinkti, kas svarbiau.

Ar vykstant į pavojingas vietoves, užtenka gerti šiuos profilaktinius vaistus?

Vykstant į vietas, kur arti nėra medicinos tarnybos, reikėtų turėti vaistų nuo maliarijos ir susirgus pačiam pradėti gydytis. Ir vos pasiekus medicinos tarnybą - kreiptis į ją.

Klaipėdoje užfiksuotas jau trečias mirties nuo tropinės maliarijos atvejis. 1987 metais nuo šios ligos mirė jūrininkas, 1999 metais - 8 mėnesių kūdikis, užsikrėtęs šia infekcija ligoninėje. Sirgusiųjų šia infekcine liga buvo ir daugiau?

2004 metais buvo 3 tropinės maliarijos atvejai. Du jų - vienos šeimos nariai, aistringi keliautojai, grįžę iš Amazonės regiono, ir vienas jūreivis.

2005 metais vieną jūreivį gydėme nuo ketvirtadienės maliarijos, šiais metais trečiadiene maliarija sirgo turistas iš Turkijos. .

Kuo tie tropinę maliariją platinantys uodai skiriasi nuo mūsų kraujasiurbių? Gal didesni?

Jie tokio pat dydžio. Mūsų uodai tupi užpakalį į viršų pakėlę, o tie - horizontaliai. Reikia saugotis, kad neįkąstų, naudoti juos atbaidančius repelentus ir kitas priemones.

Vietinė Afrikos populiacija, kur veisiasi tie uodai, serga chronine maliarija. 90 proc. visų mirčių nuo maliarijos atvejų - Afrikoje. Kasmet šia liga suserga apie 500 mln žmonių. Miršta 1-2 mln. kasmet.

Ar nėra pavojaus, kad koks maliariją platinantis uodas atskris į Lietuvą?

Beje, Lietuvoje iki karo buvo trečiadienės maliarijos židinių.

Maliarijos sukėlėjas turi du šeimininkus - jis dauginasi Anopheles genties uodo ir žmogaus organizme. Kad vyktų dauginimasis uodo organizme - reikalinga tam tikra temperatūra. Trečiadienės maliarijos sukėlėjui daugintis pas mus temperatūra būtų pakankama.

Sovietų laikais gydydavome trečiadiene maliarija užsikrėtusius kareivius, grįžusius iš Afganistano. Reikėjo saugoti, kad nuo tų vaikinų mūsų uodai neapsikrėstų trečiadienės maliarijos sukėlėju ir netaptų jos platintojais.

Tropinei maliarijai Lietuvoje sąlygų nėra - reikia karšto klimato.

Genovaitė PRIVEDIENĖ