Medicina ir politika
Sėkmingai įgyvendinusi DOTS (tiesiogiai kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo) programą, Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė šiandien jau yra pavyzdys ją tik pradėjusioms įgyvendinti šalims. Nepaisant to, šios ligoninės medikai nerimauja, kad pradėtos iniciatyvos, davusios gerus rezultatus, gali būti nutrauktos.
Praėjusią savaitę ligoninėje apsilankiusi Ukrainos medicinos įstaigų vadovų delegacija turėjo vienintelį tikslą - pasisemti DOTS įgyvedinimo patirties iš kur kas daugiau kovos su tuberkulioze srityje pasiekusių kolegų.
"Važiuojame po šalis, kurios turėjo panašią kaip mūsų mediciną, nes įgyvedinant DOTS iškyla daug klausimų. Sergamumas tuberkulioze pas mus auga. Pernai 100 tūkst. gyventojų jis siekė 89, 2004 metais - 84. Lietuvoje šis rodikliai vis gerėja, pernai buvo 69. Ne kiekviena šalis gali pasigirti, kad per trumpą laiką tiek daug pasiekė", - "Vakarų ekspresui" sakė Ukrainos mokslų akademijos Ftiziatrijos ir pulmonologijos instituto vadovaujanti mokslinė bendradarbė Svetlana Čerenko.
Ji pažymėjo, kad lietuvių sėkmės priežastis - žiūrėjimas į tuberkuliozę ne vien kaip į ligą, bet ir kaip į socialinę problemą.
DOTS
Tuberkulioze dažniausiai serga asocialūs, turintys žalingų įpročių žmonės. Liga gydoma mažiausiai šešis mėnesius, o priversti ligonį tokį ilgą laiką gerti vaistus labai sunku. Jei jis kasdien laiku tablečių neišgeria, liga tampa atsparios formos. Ši forma sunkiai pasiduoda gydoma, ir nesigydantis žmogus gali užkrėsti aplinkinius. Be to, šių ligonių gydymas pareikalauja daug daugiau valstybės lėšų.
Siekiant jų gydymą kontroliuoti, neleisti plisti infekcijai ir atsirasti atsparumui vaistams, įgyvendinta DOTS strategija - standartizuotas tiesiogiai stebimas tuberkuliozės gydymas, kurį dar 1994 metais rekomendavo PSO.
Vienas iš šios strategijos elementų - nepertraukiamas aprūpinimas vaistais, pasirūpinant, kad ligonis, prižiūrimas medicinos darbuotojų, kasdien išgertų jam skirtus vaistus.
Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje veikiantis vienintelis mieste DOTS kabinetas šiandien aptarnauja apie 50 ligonių per dieną. Išrašyti iš ligoninės pacientai dar keletą mėnesių ateina į šį kabinetą ir slaugytojos akivaizdoje išgeria vaistus.
Kad laiku išgertų vaistus, šie asmenys skatinami socialine parama - kas savaitę jie gauna 10 litų vertės maisto ir higienos paketus, jiems atlyginamos kelionės išlaidos. Tuos, kurie atvykti visgi atsisako, namuose lanko patronažinė slaugytoja.
Skubiai reorganizacijai nepritaria
Nepaisant Lietuvoje įgyvendintos geros tuberkuliozės gydymo kontrolės, sergamumas šia liga kur kas didesnis nei daugumoje Europos šalių.
"DOTS programos efektyvumas vertinamas ne pagal sergamumą, o pagal išgijimą. Sergamumas - tai socialinės bei ekonominės būklės rezultatas", - "Vakarų ekspresui" sakė svečių delegaciją atlydėjęs Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro tuberkuliozės programų Ukrainoje vadovas dr. Kęstutis Miškinis.
Pasimokyti tuberkuliozės kontrolės PSO atstovas užsienio svečius atvežė į Šiaulius ir Klaipėdą. Sostinę ir Kauną aplenkė - mat čia rezultatai, tuberkuliozės ligonines ir skyrius prijungus prie daugiaprofilinių ligoninių, suprastėję.
"Šiauliuose ir Klaipėdoje veikia pavyzdinės ligoninės, gerai organizuotas DOTS darbas, - įvertino K. Miškinis. - Turite puikiai įrengtą ligoninę, reikia ją tausoti, saugoti, išlaikyti tokio pat aukšto lygio, - bent kol sergamumas sumažės iki Vakarų Europos lygio, kas, mano spėjimu, greičiausiai bus ne anksčiau kaip po 15 metų. O tada jau ateis laikas tvarkytis kitaip ir atkris būtinybė turėti atskirą ligoninę. Prieš bet ką reorganizuojant reikia 100 kartų pamatuoti, atmesti bet kokius asmeninius interesus, pagalvoti, ar mūsų žingsniai pasitarnaus progresui, ar regresui".
Grėstų epidemija
"Lietuvoje dar nėra nei savalaikės tuberkuliozės diagnostikos, nei reikiamos gydymo trukmės ir sąlygų izoliuoti visuomenei pavojingus ligonius", - kur kas kritiškiau šios ligos kontroliavimo situaciją vertina Tuberkuliozės ligoninės vyriausioji gydytoja Violeta Baravykienė.
Ligoninės kolektyvui nerimą kelia vis pasigirstančios kalbos apie ketinimus ligoninę prijungti prie daugiaprofilinės gydymo įstaigos.
Jei ši reorganizacija įvyktų, - mano gydytoja, - specializuotų ftiziatrų paslaugų kokybė ir prieinamumas labai pablogėtų. "Panaikinus ftiziatro licenciją, tuberkuliozę turi gydyti ir pulmonologai. Tačiau jie tam nėra paruošti. Be to, jau dabar pulmonologo konsultacijos mieste kartais tenka laukti du mėnesius. Žinome, kad niekas nenori eiti į pulmonologijos rezidentūrą, nes bijo, kad bus paskirti dirbti su tuberkulioze", - pasakoja V. Baravykienė.
Ligoninės prijungimas prie daugiaprofilinės gydymo įstaigos, gydytojos manymu, sutrikdytų ir DOTS bei DOTS plius (atsparios tuberkuliozės kontrolė) strategijų įgyvendinimą. Ligoninė netektų apie 25 proc. finansavimo, todėl neliktų ir vidinių rezervų, iš kurių finansuojama DOTS kabinetų veikla, kontrolė ir socialiai remtinų ligonių gydymas stacionare. O šių - per 70 proc.
Iki šiol neįgyvendinta DOTS plius (atsparios tuberkuliozės) strategija. "Turi būti skirtos lėšos ilgesniam gydymui stacionare, kol ligonis skleidžia bacilas. Pas mus šiuo metu sergantis atsparia tuberkulioze gydomas tris mėnesius esant intensyviai fazei, du mėnesius - tęstinei ir išrašomas, nors skiria bacilas. Kaip jis gali neužkrėsti visuomenės?" - susirūpinusi gydytoja.
Ji rodo dar 2004 metais sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos pasirašytą įsakymą ligonį gydyti tol, kol išnyks atsparios bacilos. Tačiau įsakymas taip ir likęs tik popieriuje, nes Valstybinės ligonių kasos iki šiol neskiriančios tam lėšų.
V. Baravykienė sunerimusi: nevalstybiškas požiūris į tuberkuliozę gresia šios ligos plitimu sveikoje visuomenėje. PSO yra nustatyta, kad vienas ligonis, sergąs atvira ir atsparia tuberkulioze, užkrečia 15 proc. naujų ligonių. Kadangi liga diagnozuojama pavėluotai, ji gali plisti geometrine progresija...
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą