Tyla – kasdienio gyvenimo prabanga

Įprasta manyti, kad triukšmas kenkia klausai. Tačiau nuolatinis stiprus garsas gali turėti įtakos ne tik žmogaus ausims.

Triukšmas kenkia pagrindinėms fiziologinėms žmogaus funkcijoms – klausai, kraujotakai, regėjimui, širdies darbui.

Didelis triukšmas pažeidžia vidinėje ausies dalyje esančias plaukuotas juntamąsias klausos ląsteles – dėl to prarandama klausa.

Yra įrodymų, kad triukšmas gali turėti įtakos net širdies ir kraujagyslių sistemai – esant dideliam garsui, žmogaus organizme išsiskiria katecholaminai ir padidėja kraujo spaudimas.

Triukšmas darbo aplinkoje, net jei jis gana nedidelis, gali sukelti stresą, tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi.

Triukšmo ribas gyvenamosiose, visuomeninės paskirties, gamybinėse patalpose nustato higienos normos.

Laikantis normų, patalpoje esančių įrengimų, taip pat vėdinimo, kondicionavimo sistemų, gretimų patalpų ir lauko triukšmas neturi blaškyti dirbančiųjų dėmesio bei trukdytų bendrauti. Įranga ir aparatūra, kuri kelia triukšmą ir vibraciją, turi būti montuojama ant specialių pakylų su amortizuojančiomis tarpinėmis.

Klausa išliks gera, jei aplinkoje nebus triukšmo, viršijančio leidžiamą lygį, ir ausys bus saugomos nuo per didelio garso į jas.

Veikdamas ilgą laiką, triukšmas labiausiai pažeidžia ne tik klausą, bet nervų sistemą – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas.

Per didelis garsas trikdo darbingumą, kūrybinę veiklą, protinį darbą.

Dėl triukšmo padažnėja širdies susitraukimai, gali pablogėti galūnių kraujotaka, virškinimas, išsivystyti gastritas ar opa.

Triukšmo sukelti negalavimai paprastai staiga neišryškėja, juos žmogus pastebi tik po kurio laiko.

Pavyzdžiui, klausos nusilpimas dažniausiai pastebimas po 10-20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo.

Šis negalavimas paprastai užklumpa tuos, kurie dirba itin triukšmingoje aplinkoje.

Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau, negu impulsinis štampavimo triukšmas.

Ausis nespėja prisitaikyti prie kelias sekundes trunkančio impulsinio garso, todėl klausa pažeidžiama labiau.

Klausos sutrikimai atsiranda dar greičiau, kai kartu su triukšmu veikia vibracija.

Štai kodėl traktorininkų klausa pažeidžiama itin stipriai.

Klausos neuropatija yra dar ryškesnė, jei žmogų triukšmas veikia ne tik darbo metu, bet ir po darbo – gatvėje, namuose.

Beje, klausa pablogėti gali ne tik dėl triukšmo poveikio – kasmet vyresnio negu 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus.

Tiems, kurie dirba dideliame triukšme, neverta laukti, kol klausa nusilps – ją tikrintis profilaktiškai būtina kasmet.

Tik reguliariai tikrinantis galima nustatyti ankstyvą, dar pagydomą klausos pažeidimą. Pažeidimą nustato ausų ligų specialistai, ištyrę, kaip pacientas girdi šnabždesį ir kalbą. Šnabždesį reikia girdėti iš šešių metrų atstumo.

Mokslininkai ištyrė, jog įveikti triukšmą aplinkoje kasmet taps vis sunkiau: triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 1-3 decibelais.

Prognozuojama, kad triukšmo lygis per 15 metų gali padvigubėti.

Vis dėlto yra paprastų būdų, kaip save apdovanoti truputėliu tylos – vaistu fizinei ir dvasinei sveikatai.

Maži ir paprasti veiksmai gali padėti sukurti tylesnę aplinką.

Tereikia telefono ir durų skambutį nustatyti mažesniu garsu, sutepti girgždančias duris, prie baldų priklijuoti gumos gabalėlius, įsidėti hermetiškus langus ir duris, nerėkti namiškiams iš vieno kambario į kitą, o prieiti ir pasakyti, ko reikia.

Kad dienos pradžia būtų gera, pasitiekite sau tylos pusryčius – pavalgykite neįsijungę televizoriaus, radijo, kompiuterio.

Jei jau žiūrite televizorių, sumažinkite jo garsą bent vienu lygiu – nustebsite, kokį tai turi poveikį.

Pasak specialistų, jei norite iš tiesų pailsėti, savo laisvalaikį leiskite ne triukšmingame sporto klube ar restorane, savo laiką paskirkite tyliam poilsiui – pasivaikščiokite, apsilankykite bibliotekoje, parodoje.

Ir svarbiausia - nepamirškite nuolat tikrintis klausos bei sveikatos, o dirbdami triukšmingus darbus būtinai užsidėkite ausines.