Uostamiestyje 70 metų rengiamos slaugytojos

Jubiliejus

Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakultetas gegužės 6-7 dienomis švęs 70-ies metų jubiliejų. Apie fakultetą ir jame rengiamus specialistus sveikatos priežiūros įstaigoms pasakoja dekanė Vida STANIULIENĖ.

Šiek tiek istorijos

Sveikatos fakulteto istorija siekia 1934-uosius metus, kuomet prie Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus (dabar Apskrities) ligoninės buvo pradėti rengti gailestingųjų seserų kursai. Jiems vadovavo profesorius gydytojas Juozas Ciplijauskas.

Prieš karą buvo išleistos net dvi gailestingųjų seserų laidos. Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto dekanė akcentuoja, kad jau anuomet sesutės turėjo pakankamai aukštą išsilavinimą, nes slaugą dėstyti buvo pakviestos medicinos seserys, baigusios mokslus Londone.

Karo metais Klaipėdos medicinos mokykla savo veiklą nutraukė, tačiau pokario metais vėl pradėjo funkcionuoti. Per šios mokymo įstaigos 70-ies metų gyvavimo laikotarpį Klaipėdos kraštui ir sykiu visai Lietuvai parengta per 10 tūkstančių specialistų - medicinos seserų, felčerių, akušerių, bendrosios praktikos slaugytojų, socialinių darbuotojų, kineziterapeutų ir kosmetologų.

Specializuojasi įvairiose srityse

2001 m. Klaipėdos aukštesnioji medicinos mokykla tapo kolegija. Dekanė pažymi, kad tai buvo įtempto darbo metai, nes reikėjo sukurti studijų programas, kurios atitiktų aukštojo mokslo reikalavimus.

Per trejus kolegijos darbo metus patvirtintos penkios studijų programos - slaugos, kineziterapijos ir socialinio darbo, odontologinės priežiūros bei kosmetologijos. Studijų trukmė - 3,5 metų.

Šiemet kolegijoje pradėti rengti ir gydytojo odontologo padėjėjai

Vida Staniulienė pažymi, kad studijoms keliami aukšti reikalavimai. "Siekiame, jog studentai įgytų ne tik išsilavinimą, bet ir savo žinias mokėtų pritaikyti praktikoje", - sako dekanė.

Bendrosios praktikos slaugytojos specializuojasi įvairiose medicinos srityse. Tai - bendruomenės slauga, intensyvioji slauga ir anestezija, akušerija, vaikų slauga bei psichinės sveikatos priežiūra.

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis, kuris yra kviečiamas būti baigiamųjų diplominių darbų komisijos pirmininku, gerai vertina kolegijos studentų pasirengimą profesinėje srityje.

Pedagogai kelia kvalifikaciją

Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakultetas dalyvauja ES programų bei dvišalio bendradarbiavimo projektuose su Švedijos, Danijos, Vokietijos, Suomijos, Belgijos, Rusijos, Latvijos ir kitų šalių partneriais.

Kad kolegija parengia kvalifikuotus slaugos specialistus, - pedagogų nuopelnas. Slauga, kineziterapija ir socialinis darbas - pakankamai jaunos sritys. Tam, kad pedagogai galėtų dėstyti Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakultete, jiems reikėjo pasiekti atitinkamą lygį.

Kolegijoje rengiamos ir kosmetologijos specialistės

Sveikatos fakultete dirba 75 dėstytojai, kurie kelia savo kvalifikaciją Lietuvos ir užsienio universitetuose.

Lietuvoje slauga, kaip mokslas, kol kas neturi galimybių sparčiai vystytis. Taigi senbuvių ES šalių parama Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakultetui yra labai vertinga.

Bendradarbiavimo dėka kolegijos turima biblioteka kasmet pilnėja naujomis knygomis. Šiuo metu joje yra apie 45 tūkstančių knygų. Didžiąją fondo dalį sudaro mokslinė medicininė literatūra.

Slaugytoja ir pacientas

Lietuvoje slaugos mokslas daro pirmuosius žinginius. Pastarojo mokslo pagrindas - visapusiškas požiūris į sergantįjį. Šiandien bendrosios praktikos slaugytojos vis daugiau dėmesio kreipia paciento išgyvenimams.

Dekanė pažymi, kad slaugos esmė yra ta, kad slaugytoja turi suvokti, ko reikia sergančiam žmogui. Tai - ne vien fizinių, bet ir paciento socialinių, psichologinių poreikių tenkinimas.

Tad slaugytojoms reikalingos ne tik medicininės, bet ir filosofinės, psichologinės žinios.

Kiek daug savęs ligoniui turi atiduoti slaugytoja? Pasak Vidos Staniulienės, ligoniui padėti jo kančioje - vienas iš pagrindinių visų medikų, ir ypač slaugytojų, tikslų.

"Iš tikrųjų paciento išgyvenimai ne visada būna akivaizdūs. Žmogus neretai kenčia ne tiek dėl fizinės negalios, kiek dėl psichologinių problemų.

Slaugytoja padėdama ligoniui jos skausme ir kančioje, sykiu turi apsaugoti ir save. Medikė negali susitapatinti su ligoniu, tačiau ji turi suvokti, ką patiria pacientas.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje slaugytojos susiduria su panašiomis problemomis. Mūsų kolegės švedės, suomės ir kt. akcentuoja, kad joms trūksta laiko, per didelis darbo krūvis ir pan. Tačiau toje pačioje Švedijoje slaugos problemos sprendžiamos Vyriausybės nacionaliniame lygmenyje", - pasakojo dekanė.

Kolegijos durys atviros

Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakultete studijuoja ne tik merginos, bet ir vaikinai.

Užsienyje yra labai daug vyrų, dirbančių slaugytojais - neurochirurgijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, kituose skyriuose, kur reikalingos ne tik profesinės žinios, bet ir ištvermė, fiziniai duomenys.

Jubiliejaus proga Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto durys atviros visiems klaipėdiečiams bei miesto svečiams, norintiems iš arčiau susipažinti su šia mokymo įstaiga.

Ta proga gegužės 6-ąją "Klaipėdos" viešbučio konferencijų salėje rengiamas žinių forumas "Etinės vertybės ir etika sveikatos priežiūroje". Jame dalyvaus ne tik slaugos specialistai iš visos Lietuvos, bet ir kolegos iš Švedijos, Danijos, kitų ES šalių.

Jūratė MAZAJEVA