Vaiko troškulys gali būti ligos požymis

Dau­gė­ja vai­kų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu. Anot vai­kų en­dok­ri­no­lo­gės gy­dy­to­jos Vi­dos Mi­lės Liu­gai­tės, jei­gu tė­ve­liai lai­ku at­kreip­tų dė­me­sį į vie­ną pir­mų­jų po­žy­mių – nuo­la­ti­nį troš­ku­lį – ma­žie­ji pa­cien­tai lai­ku gau­tų gydy­mą ir iš­veng­tų komp­li­ka­ci­jų.

Jau­nė­jan­ti li­ga at­sė­li­na ty­liai

Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė V. M. Liu­gai­tė sa­ko, kad daž­niau­sias cuk­ra­li­gės simp­to­mas – nuo­lat stip­rė­jan­tis trošku­lys. Vai­kai ga­li ger­ti ne­sus­to­da­mi. Ne­pa­so­ti­na­mas troš­ku­lys ver­čia daž­nai šla­pin­tis, nes or­ga­niz­mas su šla­pi­mu sten­gia­si pa­ša­lin­ti pa­di­dė­ju­sį gliu­ko­zės kie­kį iš krau­jo. Nors ir lai­ko­ma­si šva­ros, ima var­gin­ti odos nie­žė­ji­mas, ka­san­tis at­si­ran­da pū­li­nu­kų.

Pa­ra­dok­sa­lus dia­be­to po­žy­mis – svo­rio kri­ti­mas. Kau­pian­tis gliu­ko­zei krau­jy­je, su­trin­ka bal­ty­mų ir rie­ba­lų apy­kai­ta, or­ga­niz­me kau­pia­si tar­pi­nės kenks­min­gos apy­kai­tos me­džia­gos, dėl to vai­kas pa­si­da­ro apa­tiš­kas, mie­guis­tas, iš bur­nos ima sklis­ti ace­to­no kva­pas, py­ki­na, ga­li vem­ti, var­gi­na pil­vo skaus­mai.

„Ne­ma­žai vai­kų at­vyks­ta su ūmaus pil­vo diag­no­ze. Net­ru­kus paaiš­kė­ja, kad tik­ro­ji li­gos prie­žas­tis – cuk­ri­nis dia­be­tas. De­ja, ser­ga­mu­mas šia klas­tin­ga li­ga nuo­lat di­dė­ja, o pa­cien­tų am­žius jau­nė­ja – cuk­ri­nis dia­be­tas ne­pa­gai­li net kū­di­kių“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Ži­nios pa­de­da val­dy­ti li­gą

Cuk­ri­niu dia­be­tu su­ser­ga­ma, kai or­ga­niz­mui pri­trūks­ta ka­sos hor­mo­no in­su­li­no, pa­de­dan­čio gliu­ko­zei patekti į ląs­te­les, kad jas ap­rū­pin­tų ener­gi­ja. Kai trūks­ta in­su­li­no, gliu­ko­zė ne­pa­ten­ka į ląs­te­les, o kau­pia­si krau­jy­je. Krau­jas tam­pa „sal­dus“, o ląs­te­lės ba­dau­ja.

Vai­kai daž­niau ser­ga I ti­po dia­be­tu, kai ka­sa ne­ga­mi­na ar­ba ga­mi­na per ma­žai in­su­li­no.

Anot gy­dy­to­jos V. M. Liu­gai­tės, dau­gu­ma dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų tu­ri pa­vel­di­mą po­lin­kį sirg­ti šia li­ga, ta­čiau dia­be­tui iš­si­vys­ty­ti ne­ma­žai įta­kos tu­ri ir ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das: ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, ypač be­sai­kis sal­du­my­nų val­gy­mas.

Daž­nos per­ša­li­mo li­gos taip pat ga­li su­kel­ti ka­sos pa­to­lo­gi­ją.

Li­ga neiš­gy­do­ma, ta­čiau ga­li­ma re­gu­liuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je.

„Ne­rei­kia jaus­tis neį­ga­liam, jei­gu ne­ga­li­te su­val­gy­ti gei­džia­mo ska­nės­to. Tė­ve­liams bei jų vai­kams nuo­lat kar­to­ju, kad cuk­ri­nis dia­be­tas tu­ri tap­ti jų gy­ve­ni­mo bū­du. Tik iš­mo­kę val­dy­ti li­gą, jie ga­lės gy­ven­ti kaip vi­si“, – ti­ki­na gy­dy­to­ja V. M. Liu­gai­tė.

Ener­gi­jos rei­kia ir svei­kam, ir ser­gan­čia­m

Ser­gan­čių­ cuk­ri­niu dia­be­tu mi­ty­bos tai­syk­lės to­kios pat, kaip ir svei­kų vai­kų.

Kad vai­kas nor­ma­liai aug­tų ir vys­ty­tų­si, rei­kia pa­kan­ka­mai ener­gi­jos, t.y. ka­lo­ri­jų, bal­ty­mų, vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ralų. Tai gau­na­ma iš ang­lia­van­de­nių, bal­ty­mų, rie­ba­lų tu­rin­čių pro­duk­tų, pie­no, vai­sių bei dar­žo­vių. Mais­to kalo­rin­gu­mas tu­ri ati­tik­ti vai­ko ener­gi­jos po­rei­kį, kad jis ga­lė­tų nor­ma­liai aug­ti.

Kiek­vie­nai šei­mai ži­nia apie vai­ko li­gą yra di­de­lis stre­sas.

Dia­be­to pra­džia­moks­lį ma­žie­ji pa­cien­tai ir jų tė­vai įgy­ja kli­ni­ko­se, sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džių ug­dy­mo mo­ky­mas ma­žie­siems pa­cien­tams ir jų tė­vams tę­sia­mas Dia­be­to mo­kyk­lė­lė­je.

Apie li­gą vai­kas tu­ri ži­no­ti

Nuo pat pir­mų­jų mo­ky­mo die­nų vai­kas tu­ri da­ly­vau­ti mo­ky­mo pro­ce­se, kad kuo ge­riau pa­žin­tų sa­vo li­gą. Ke­tur­me­tis jau mo­ka pa­ts įsi­dur­ti į pirš­tą, daž­nas še­šia­me­tis sa­va­ran­kiš­kai pa­si­ma­tuo­ja gliu­ko­zės kie­kį krau­jyje.

„Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu rei­kia bū­ti mo­ky­tam, ant­raip li­go­ni­nė taps nuo­la­ti­niais na­mais“, – sa­ko en­dok­ri­nolo­gė V. M. Liu­gai­tė.

Gy­dant in­su­li­nu sten­gia­ma­si kiek ga­li­ma la­biau imi­tuo­ti svei­kos ka­sos dar­bą. Vie­na in­su­li­no in­jek­ci­ja to pa­da­ry­ti neį­ma­no­ma, tad su­si­švirkš­ti in­su­li­no „iš šo­no“ die­ną pri­rei­kia tris kar­tus, nak­tį pa­kan­ka vie­nos in­jek­cijos.

Ko­dėl in­su­li­nas švirkš­čia­mas į pil­vą? „Pil­vas yra ar­čiau­sia ke­pe­nų, va­di­na­si, į pao­dį su­leis­tas in­su­li­nas ge­riau­siai re­zor­buo­ja­mas“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Parengta pagal "Šiaulių kraštą"