Anot medikų, silpstantis regėjimas gali reikšti ne tik tai, kad reikia akinių. Galbūt atsėlina mažai žinoma ir klastinga liga - amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD. Savigyda ir pavėluota diagnozė, susirgus šia liga, gali sukelti labai skaudžias pasekmes.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad kartą per metus pas akių specialistus apsilanko tik 11 proc. gyventojų. Dauguma apklaustųjų teigė, kad akis tikrinasi rečiau nei kartą per dvejus metus. "Apmaudu, kad retai pas gydytojus lankosi į AGDD, glaukomos ir kataraktos rizikos grupę patenkantys gyventojai: 40-49 m. - 60 proc., 50-59 m. - 71 proc., 60 m. ir vyresni - net 90 proc.",- teigė AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės akių ligų klinikos oftalmologė Jūratė Balčiūnienė. Gyventojų apklausa buvo atlikta šių metų vasarį. Jos metu buvo apklausta virš 1000 respondentų įvairiuose šalies miestuose, taip pat ir Klaipėdoje.
Galima net apakti
Anot medikų, AGDD - tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės - geltonosios dėmės - pakenkimas. Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas. Matomi netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, objektai didesni ar mažesni nei yra iš tikrųjų, pilka ar juoda dėmė prieš akis "šokinėjančios" raidės - visa tai gali būti AGDD požymiai. Regėjimas nepaliaujamai blogėja. Tai dažniausia vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežastis išsivysčiusiose Vakarų šalyse.
Tokius simptomus žmonės linkę priskirti senėjimui, todėl į specialistus dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai AGDD liga jau yra toli pažengusi ir nebegali būti taikomas joks gydymas, gresia regėjimo netekimas. Todėl, anot medikų, regėjimą tikrintis būtina bent kartą per metus, net ir tuomet, jei niekuo nesiskundžiama. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad profilaktikai lietuviai skiria itin mažai dėmesio.
Užsiima savigyda
Gydytojai oftalmologai stebisi, kad žmonės taip drąsiai užsiima savigyda. Apklausos duomenimis, net ketvirtadalis gyventojų akinius yra pirkę plataus vartojimo prekių ar kitoje, bet ne optikos parduotuvėje, turguje - 19 proc. Akiniai perkami paprasčiausiai pasimatavus, žmogus pats įvertina, ar jis su tais akiniais mato pakankamai gerai. Neretai tokiais atvejais akys labiau vargsta, netinkami akiniai gali būti akių susirgimų priežastimi. O juk akinius turi parinkti kvalifikuotas gydytojas, kuris tiksliai nustato akių regėjimo aštrumą, išmatuoja atstumus tarp vyzdžių.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonės preparatų akims ieško turguje, kur jie negali gauti profesionalios gydytojo ar farmacininko konsultacijos. Turguje, internetu ir kitose prekyvietėse, bet ne vaistinėse maisto papildus ar kitus preparatus dažniausiai perka šiauliečiai ir panevėžiečiai, rečiausiai - vilniečiai. Maisto papildus ar kitokius preparatus, stiprinančius regėjimą, turguje dažniau perka moterys (5,3 proc.) nei vyrai (2,9 proc.). Internetu ar kitoje prekyvietėje, bet ne vaistinėje preparatus moterys įsigyja beveik du kartus dažniau (15 proc.) nei vyrai.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą