Pasak gydytojų onkologų, Klaipėdos apskrityje per metus vidutiniškai diagnozuojama apie 1600 vėžio atvejų. Daugėja susirgimų galvos ir kaklo, storosios žarnos vėžiu. “Užkertant kelią onkologiniams susirgimams ypač svarbi yra ankstyvoji ligų diagnostika”,- akcentavo KUL vyriausiasis gydytojas profesorius habil. dr. Vinsas Janušonis.
Konferencijoje pagrindinis dėmesys skirtas storosios žarnos vėžio diagnostinėms ir gydymo galimybėms Vakarų Lietuvoje. Pranešimus skaitė KUL Chemoterapijos skyriaus vedėjas dr. Alvydas Česas, ligoninės chirurgas onkologas dr. Evaldas Pagojus, Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. Aista Plieskienė, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas profesorius Artūras Razbadauskas, šios ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas, gydytojas gastroenterologas Giedrius Šimulionis.
Pasak medikų, storosios žarnos vėžys yra viena geriausiai gydymui pasiduodančių onkloginių ligų: jei vėžys nustatomas I stadijoje, išgydoma per 90 proc. pacientų, II stadijoje – 70 proc., tačiau vėlyvesnėse stadijose įveikti vėžį gerokai sunkiau. Deja, statistika skelbia, kad net 60 proc. storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojama jau trečiojoje stadijoje, kai žmogui pagelbėti galimybės yra mažos, o gydymas brangus. Šiuo metu KUL taikomas multidisciplininis storosios žarnos vėžio gydymas: chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis.
Nuo šių metų pradžios Vakarų Lietuvoje pradėjo veikti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Pagal šią programą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose bus galima kartą per dvejus metus nemokamai pasitikrinti - atlikti išmatų imunocheminį testą – nesudėtingą tyrimą slaptam kraujavimui žarnyne nustatyti. Tikimasi, kad ši diagnostikos programa padės sumažinti uždelstų storosios žarnos vėžio atvejų.
Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. Aista Plieskienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą