Vasarą didesnė rizika susirgti infekcine liga

Vasarą didesnė rizika susirgti infekcine liga

Viename iš uostamiesčio darželių šiomis dienomis kilęs infekcinės ligos protrūkis parodė, jog šiltuoju metų laiku būtina itin kruopščiai gaminti maistą ir žiūrėti, ką dedate į burną. Priešingu atveju atostogos gali baigtis ligoninės palatoje.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, atsargiai reikia elgtis ir iškylaujant gamtoje, ruošiant valgį bei vartojant vandenį. Tik taip galima išvengti įvairios kilmės bakterinių žarnyno ligų.

"Niekas nenori, kad iškyla gamtoje baigtųsi skausmingai, t. y. "kažką ne tą suvalgius". Tik sirgusieji salmonelioze, šigelioze ar kitomis bakterinės kilmės žarnyno ligomis galėtų papasakoti, kokios tai yra nemalonios, varginančios ir skausmingos ligos.

Taigi, nežinodami ar užmiršę keletą paprastų taisyklių, kaip maitintis iškylaujant šiltomis, dažnai ir karštomis dienomis, rizikuojame susirgti įvairiomis bakterinės kilmės žarnyno ligomis.

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia šios bakterijos: salmonelės, šigelės, patogeniniai stafilokokai, klostridijos, patogeninės žarnyno lazdelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kitos", - pasakojo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė.

Žarnyno užkrečiamųjų ligų inkubacinis, t. y. nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo, periodas gali būti nuo kelių valandų iki 7 parų. Pagrindiniai ligų simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas su krauju, gleivėmis, karščiavimas, pilvo, galvos skausmai.

"Pajutus pirmuosius ligos požymius - pykinimą ar vėmimą ir ypač pasireiškus kraujingo viduriavimo simptomams, nesigydykite patys, o kuo skubiau kreipkitės į specialistus", - pabrėžė gydytoja.

Sergama dažniau

Susirgimų statistika rodo, kad bakterinės kilmės susirgimų padaugėja šiltuoju metų periodu, t. y. gegužės-spalio mėnesiais.

Klaipėdos VSC Gargždų skyriaus duomenimis, pernai kovo mėnesį Klaipėdos rajone šiomis ligomis sirgo trys žmonės, o rugpjūčio mėnesį - jau 15. 2010 metais kovo mėnesį sirgo tik vienas žmogus (2011 metais - trys), o rugpjūtį - net 29 (2011 m. rugpjūtį - 28).

Kasmet vasarą rajone žarnyno užkrečiamosiomis ligomis perserga apie 90-100 žmonių. Daugiausia serga vaikai iki 17 metų amžiaus.

Per 2012 metų gegužės ir birželio mėnesius rajone užregistruoti keturi salmoneliozės, trys kampilobakteriozės, trys bakterinės maisto toksinės infekcijos bei septyni nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos atvejai.

Šiemet kovo-gegužės mėnesiais užregistruotas vienas salmoneliozės, keturi kampilobakteriozės, trys bakterinės maisto toksinės infekcijos bei šeši nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijų atvejai.

"Tai - daug ar mažai? Aišku, jei žarnyno užkrečiamąja liga serga kažkas kažkur, kitame rajono ar miesto gale, tai - nei gerai, nei blogai, nei daug, nei mažai.

Bet jei salmoneliozė ar kita infekcija netikėtai sugadina jūsų sveikatą, darbo, verslo ar poilsio, kelionių planus, jeigu jūsų piniginę palengvina perkami vaistai, priemonės ir kitos su gydymu susijusios išlaidos, tai manau, dažnas pagalvoja, kad ir vienas susirgimas yra per daug, juo labiau kad tikrai galima jo išvengti", - teigė A. Syminienė.

Greitai plinta

Maiste dažnai būna įvairių bakterijų, bet ligai sukelti reikalingas tam tikras jų kiekis. Pasak A. Syminienės, bakterijos - gyvi organizmai, jos ilgai išlieka gyvybingos išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms, jos dauginasi.

Ypač greitai bakterijos dauginasi, kai patenka į joms palankią šiltą bei drėgną aplinką - šiltai laikomus maisto produktus.

"Pažymėtina, kad žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, patekę į maistą, greitai dauginasi, nekeisdami nei produkto skonio, nei išvaizdos. Daugelio bakterijų skaičius, esant palankioms sąlygoms, maisto produkto sudėtyje per pusę valandos padvigubėja, per kitą pusvalandį - vėl padvigubėja ir t. t. Tam tikru momentu maisto produkte jų susidaro pakankamas ligai sukelti kiekis", - pasakojo specialistė.

Todėl, anot jos, reikėtų žinoti, ką daryti, kad tų bakterijų maisto produkte, kurį ruošiamės valgyti po kelių valandų, nedvigubėtų kas pusvalandį. Dar reikėtų žinoti, kad šaltai laikomame maiste bakterijos nesidaugina, tačiau išlieka gyvybingos.

"Bakterijos žūva tik produktus gerai išvirus ir iškepus", - akcentavo gydytoja. Taigi iškylose populiarius šašlykus, dešreles reikia gerai pakepti, nes bakterijos, jei jų yra žalioje mėsoje, žūva, kai temperatūra gabalo viduje būna ne žemesnė kaip 80-90

Sidebar placeholder