"Vėjaraupių vakarėliai": tėvų neišmanymas gali sukelti mirtinas pasekmes

"Vėjaraupių vakarėliai": tėvų neišmanymas gali sukelti mirtinas pasekmes

Gydytojai tvirtina, kad dabar vėjaraupiams ypač palankus metas – šios ligos virusas mėgsta vėstantį orą ir žaibiškai plinta žiemą. Dažnai nesunkia vaikiška liga laikomi vėjaraupiai gali kelti rimtą pavojų nepersirgusiems ar nepasiskiepijusiems nuo vėjaraupių suaugusiems žmonėms, ypač turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tam tikrais atvejais komplikacijos gali būti net mirties priežastimi.

Visuomeninė iniciatyva "Saugok save" atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu plintanti mada vaikui susirgus šia liga organizuoti "vėjaraupių vakarėlį", kuomet draugų ir giminaičių mažyliai suvežami į vieną vietą, kad vieni nuo kitų apsikrėtę greičiau persirgtų ir įgytų imunitetą, gali atnešti liūdnas pasekmes ne tik mažiesiems, bet ir kitiems šeimos nariams. Todėl "Saugok save" kviečia įvertinti galimą vėjaraupių grėsmę ir pasiskiepyti nuo šios ligos, taip pasirūpinant ne tik savo bei kitų vaikų, bet ir suaugusiųjų saugumu.

Galimos vėjaraupių komplikacijos – pneumonija, encefalitas, sunkios odos komplikacijos, dėl kurių gali prasidėti antrinė infekcija ir išsivystyti sepsis ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme. O susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę. Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys, turintys sutrikusią imuninę sistemą – sergantieji onkohematologinėmis ar kitomis imuninę sistemą sutrikdančiomis ligomis. Tokių ligonių mirtingumas siekia apie 10 proc. O susirgus vėjaraupiais nėštumo metu galimi labai rimti vaisiaus pakenkimai, net persileidimai.

Moderni šiandieninė prevencijos priemonė – skiepai. Atlikus klinikinius tyrimus buvo įrodyta, kad vakcina yra gerai toleruojama ir saugi, nebuvo nustatyta komplikacijų ar neigiamų padarinių tolesnei vaiko raidai. Paskiepijus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus, nuo vėjaraupių apsaugomi imlūs, anksčiau nesirgę šeimos nariai – maži broliukai ar sesutės, kuriuos skiepyti dar per anksti, taip pat ir besilaukiančios mamos.

Mūsų šalyje vėjaraupių vakcina skiepijama nuo 1998 metų, tačiau skiepijimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko skiepijamasi vangokai, todėl susirgimų skaičius didėja. Per pirmąjį 2010 metų pusmetį užfiksuotas 5581 susirgimų vėjaraupiais atvejis, o šiemet per tą patį laikotarpį – 9348.

Nuo vėjaraupių rekomenduoja skiepyti visus nuo 12 mėnesių ir vyresnius anksčiau nesirgusius vaikus, ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis. Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-parotitinės infekcijos-raudonukės (MMR) vakcina. Europos ir pasaulio specialistai rekomenduoja 2 dozių vakcinavimo kursą.

Taip pat pasiskiepyti rekomenduojama ir suaugusiesiems, slaugantiems ligonius ir nesirgusiems vėjaraupiais, bei kitiems asmenims, turintiems didelę kontakto su šia infekcija riziką: vaikų darželių ir medicinos įstaigų darbuotojams, būsimų darželinukų tėveliams, o ypač – nėštumą planuojančioms moterims, mat pastojus skiepytis nebegalima.

Skiepytis nuo vėjaraupių taip pat turėtų asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi: sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantys steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus.

 

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder