Gydytojai perspėja: jei pastebėjote kraujo ar gleivių išmatose, jei dažnai be priežasties viduriuojate, raižo ar pučia pilvą, išsivystė mažakraujystė, - tai gali būti storosios žarnos (kolorektalinio) vėžio simptomai.
Pastebėjus kartojantis šiuos požymius būtina skubiai kreiptis į
gydytojus onkologus. Deja, dažnai kreipiamasi per vėlai, kai vėžys toli pažengęs.
Nustatyti šios lokalizacijos vėžį laiku leistų pernai Lietuvoje startavusi bandomoji valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, leidžiantį nemokamai atlikti slapto kraujavimo testą 50-74 metų pacientams. Deja, ši programa įgyvendinama tik Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Ketvirtadienį apie storosios (gaubtinės ir tiesiosios) žarnos vėžį ir jo gydymo galimybes žiniasklaidai priminė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) specialistai onkologai - Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas, Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Šlepavičius bei Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. Aista Plieskienė.
Anot medikų, kolorektalinio vėžio gydymo galimybės uostamiestyje nenusileidžia Vilniaus bei Kauno medicinos centrams, o kai kuriais atvejais net pralenkia. Klaipėdiečiai pirmieji pradėjo daryti ne vieną mažai invazinę storosios žarnos navikų operaciją, dar 2005 metais taikyti gydymą biologiniais vaistais, naudoti perfuzorines sistemas ilgalaikei chemoterapijos lašinei infuzijai, kitus modernius ir pacientams patogius chemoterapijos būdus.
Šiandien KUL yra gydoma apie 30 proc. visų chemoterapinį gydymą gaunančių Lietuvos pacientų, kurie serga kolorektaliniu vėžiu. Apie 20 proc. jų operuojama ir skiriama spindulinė terapija.
 |
| (Iš kairės) KUL vadovo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas ir A. Česas pabrėžė, kad valstybės dėmesio vėžio gydymui trūksta: dar nekompensuojami kai kurie vaistai, ambulatorinės ilgalaikės infuzijos, Klaipėdos apskrityje nevykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. |
A. Šlepavičiaus duomenimis, dėl šio vėžio KUL chirurgai kasmet atlieka apie 250 operacijų: žarnos rezekcijų, limfmazgių pašalinimo, gretutinių pažeistų organų pašalinimo. Skubiai operuojama, kai išsivysto žarnų nepraeinamumas, kraujavimas į žarnyną, žarnų vėžys prakiūra į pilvo ertmę.
Anot dr. A. Plieskienės, spindulinė terapija taikoma gydant tik tiesiosios žarnos vėžį. Kada ją taikyti - prieš operaciją ar po jos - sprendžia gydytojų konsiliumas. Neseniai ligoninėje pradėta taikyti gydymą didelės energijos linijiniu greitintuvu.
"Moderni technika ir įvairių gydymo būdų derinimas suteikia daugiau galimybių sumažinti mirtingumą nuo vėžio", - sakė ji. Be to, vėžio gydymas KUL yra komandinis - tik gydytojų konsiliumas nusprendžia paciento gydymo taktiką.
Nepaisant klaipėdiečių medikų pasiekimų, sumažėjus sveikatos priežiūros sistemos finansavimui kai kurias aukšto lygio chirurgines operacijas ketinama koncentruoti tik Vilniaus ir Kauno medicinos centruose.
Informacija
Storosios žarnos vėžys - antra pagal dažnumą visų Europoje diagnozuojamų vėžio rūšių. Jis gali būti išgydytas, ypač jei diagnozuojamas ankstyvų stadijų. Deja, 40-50 proc. šios lokalizacijos vėžio atvejų diagnozuojama 3-4 stadijų.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, nuo šios ligos kasmet miršta apie 1000 žmonių.
Storosios žarnos vėžys yra piktybinis navikas, augantis ant vidinės tiesiosios ar gaubtinės žarnos sienelių. Jis gali prasidėti nuo mažos ataugos, vadinamos polipu. Ne kiekvienas polipas virsta naviku, tačiau aptiktą polipą geriausia pašalinti.
Tik mažiau nei 10 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų gali būti paaiškinami genetiniais pakitimais. Rizikos susirgti veiksniai: prasta mityba (gausu gyvulinių riebalų ir baltymų bei mažai augalinių produktų), nutukimas, kolorektalinio vėžio ar žarnyno polipų istorija šeimoje, amžius (vyresni nei 50 metų), fizinio aktyvumo stoka.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą