Perdegimo riba peržengta: medikų psichinė sveikata kelia nerimą

Ilgos darbo valandos, nuolatinė įtampa, pacientų spaudimas ir stringančios sistemos kuria uždarą ratą, iš kurio vis sunkiau ištrūkti. 

Kol visuomenė tikisi empatijos ir kantrybės, patys medikai vis dažniau pripažįsta – jie pavargo. 

Klausimas lieka atviras: kiek dar gali atlaikyti sistema, kurios pamatas – išsekę žmonės?

Iki trečdalio medikų patiria patyčias ar grasinimus darbe

Kas dešimtas gydytojas ar slaugytojas praneša apie pasyvias savižudiškas mintis, o kas trečias – apie depresijos simptomus, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono tyrimas.

2025 m. vykdyto tyrimo, kurio metu apklausta daugiau kaip 90 tūkst. respondentų, duomenimis, šokiruojantys rezultatai susiję su naktinėmis pamainomis, ilgu darbo laiku ir smurtu darbe. Be to, iki trečdalio medikų patiria patyčias ar grasinimus darbe, o tai dar labiau didina depresijos riziką.

Šie duomenys rodo, kad medikų psichikos sveikata yra daug blogesnė nei pacientų, kuriuos jie gydo.

Kad medikai nepaprastai nervingi, greit supykti gebantys žmonės, kuriuos išvesti iš pusiausvyros gali elementarus paciento klausimas, yra, ko gero, patyrę dauguma valstybinėse poliklinikose apsilankiusių žmonių. 

Maloniai pasisveikinę gydytojai ir jų padėjėjai vizito ar tyrimų, procedūrų metu gali staiga „išeiti iš krašto“, pakelti balsą ar net pradėti rėkti dėl menkiausios priežasties.

Kartais atrodo, kad medikų psichika yra daug labiau traumuota nei šalies pedagogų, kurie taip pat nepasižymi „tvirtais nervais“.

Lietuvoje dar blogiau

Lietuvos medikų sąjūdis pažymi, kad pasaulio medicinos darbuotojų tyrimas atsipinsi ir mūsų šalies medikų prastą psichinės sveikatos būklę, kuri gal net yra blogesnė nei bendrai pasaulyje. 

Pasak sąjūdžio, tokią padėtį pertekliniai darbo krūviai, nesaugumas dėl teisminės praktikos, institucinis mobingas, pasireiškiantis kaip perteklinis teisinis ir administracinis profesinės veiklos reguliavimas.

„Pastebimas ir vyraujantis neigiamas, skandalingas įvaizdžio apie medicinos profesiją formavimas. Lėtinis perdegimas, psichologinės problemos – visa to pasekmė”, – teigia Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkas Robertas Knispelis.

Gydytojai patiria pastovią psichologinę įtampą ir nesaugumo jausmą darbe, pastebi R. Knispelis, medikams sunku planuoti socialinį šeimos gyvenimą. 

Nesaugumo jausmą ir stresą dar labiau didina biurokratija, nuolat keičiami darbo reglamentai ir stringančios elektroninės sistemos.

Normalus darbas neįmanomas

Alfa.lt rašė, kad informacinės sistemos (IT) Lietuvoje lūžta viena po kitos, o tai medikų darbą dar labiau apsunkina. Ne dėl savo kaltės jiems tenka sugerti visą pacientų nepasitenkinimą ir pyktį, kai negali laiku išrašyti receptų ar paskirti gydymą ar nukreipti ligonius pas pacientus.

Praėjusių metų pabaigoje IT sistemos griuvo viena po kitos: po daugiau kaip mėnesį strigusios e. sveikatos nulūžo „Sodros“ nedarbingumo ir nėštumo bei gimdymo pažymėjimų išdavimo sistema (EPTS), todėl gydytojai galėjo registruoti pažymėjimų, nes neturėjo galimybės jų pasirašyti.

Prieš tai dėl kelias savaites strigusios e. sveikatos sistemos pas šeimos gydytojus susikaupė šūsnys neišrašytų e. receptų, pacientai liko be vaistų, o medikai negalėjo į sistemą įkelti ligonių apžiūros protokolų.

Vaistinių atstovai tvirtino, jog kad kelias dienas e. sistema apskritai neveikė, o Registrų centrui baigus atnaujinimo darbus, didesnių pokyčių nejautė ir toliau, mat susidūrė su dideliu kiekiu sistemos pranešimų ir įspėjimų, kurie klaidino, lėtino darbą arba iš viso užkirto galimybes pacientams išduoti reikalingus vaistus ar priemones.

Nors e. sveikatos sistemą prižiūrintis Registrų centras ir Sveikatos apsaugos ministerija platino pranešimus, kad e. sveiktos platformos atnaujinimo darbai baigti ir sistemos darbas stabilizuotas, po kelių dienų sistema vėl sutriko, gydytojai e. receptų išrašyti negalėjo.

Dėl šių sutrikimų šeimos gydytojai prisikaupė neišrašytų receptų, juos turėjo kelti į sistemą po darbo valandų, kai baigė priiminėti ligonius, o pacientai laiku negavo reikalingų vaistų, net jei teko nutraukti paskirtą gydymo kursą.

Neveikė ar strigo daugiau kaip mėnesį

Dėl e. sveikatos sistemos atnaujinimo e. sveikatos platforma neveikė ar strigo daugiau kaip mėnesį, o trikdžiai visiškai nėra pašalinti iki šiol.

Registrų centro IT direktorius Antanas Raguotis Alfa.lt sakė, kad tokia situacija kartosis, kol visa sistema nebus „dekomponuota“. Pasak IT eksperto, sistemos kompleksiškumas ir dydis lemia tai, kad bet kokie sistemos vystymo darbai, o juo labiau tokios didelės apimties susiduria su dideliais iššūkiais.

„Vykdyti atnaujinimai tik dar kartą parodė, kad e. sveikatos sistemos dekomponavimas yra būtinas, nes esama monolitinė sistemos architektūra yra archajiška nuo pat jos sukūrimo. Tad ją vystyti esamame stovyje yra ypatingai sunkus uždavinys.

Mūsų įsitikinimu, masinių sistemos trikdžių padėtų išvengti ir sistemos greitaveiką pagerintų visos sistemos dekomponavimas – atskirų sistemos dalių (pvz., e. recepto, išankstinės pacientų registracijos, laboratorinių tyrimų ir kt.) išskaidymas į atskirus modulius.

Tokiu būdu reikšmingai sumažėtų kritinių incidentų, kadangi trikdis viename modulyje neturėtų įtakos kitiems moduliams“, – teigė A. Raguotis.

Savižudybės nebestebina

Medikų sąjūdžio lyderis tikina, kad dėl šių ir daugelio kitų dalykų, pavyzdžiui, nuolat didėjančių reikalavimų teikti statistinius duomenis, medikų emocinė būklė negerėja.

R. Knispelis pabrėžia, kad tam trūksta Seikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo su medikų bendruomene vykdant reformas. „Esame sveikatos priežiūros, o ne Sveikatos apsaugos ministerijos ar Valstybinių ligonių kasų geidžiamos statistikos specialistai”, – ironizavo R. Knispelis.

Šmaikščios knygos apie sunkumus, su kuriais susiduria rezidentai, autorė gydytoja neurologė, psichoterapeutė Gintarė Aukselė prisipažįsta, kad visuomenės neigiamas požiūris į medikus ilgą laiką nesikeičia. O ir jos pačios „nebesukrečia nei savižudybės, nei teismai, nei protestai, o ir medikai pavargo kažką sakyti“.

G. Aukselė teigia, kad jos savijautą, kai buvo sunku, pagerino darbo krūvio susimažinimas, atsisakymas dirbti manipuliatyviose darbovietėse ir pakitęs požiūris į save: ji pradėjo save pirmiausia matyti kaip žmogų, o ne kaip medikę.

© Valstybinės medicinos įstaigoje dirbančio gydytojo nevaldomą pyktį gali sukelti elementariausias paciento klausimas. | Alfa.lt/DI

Per didelis darbo krūvis

Kad medikų darbo krūvis – viena esminių jų perdegimo priežasčių, pripažįsta poliklinikoje dirbusi ir perdegimą pati patyrusi Kristina Kripaitienė.

„Emocinė medikų gerovė dažnai lieka paraštėse – daugiau dėmesio skiriama klinikinėms kompetencijoms. Tačiau medikų savijauta tiesiogiai veikia ne tik jų pačių sveikatą, bet ir komandų darbą bei pacientų patirtį”, – sakė medikų gerovės iniciatyvas kurianti Kristina Kripaitienė.

Mokymus medikams visoje Lietuvoje vedanti specialistė pastebėjo, kad su perdegimo problema medikai susiduria tiek rajonuose, tiek ir didmiesčiuose.

„Didžiuosiuose miestuose darbo tempas labai intensyvus, nemaža dalis medikų dirba keliose darbovietėse, todėl didėja nuovargis ir perdegimo rizika. Rajonuose situacija kiek kitokia – čia dažnai trūksta medicinos personalo, todėl didesnis krūvis tenka esamiems darbuotojams, jiems tenka daugiau atsakomybių ir papildomų funkcijų.

Pokalbiuose su medikais dažnai iškyla vadovų lyderystės ir tarpusavio pagarbos tema. Tai tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių emocinę savijautą darbe”, – sakė „MedFest“ ir emocinės gerovės lyderių apdovanojimų sumanytoja.

Ne geležiniai ir vaistininkai

Iššūkių emocinei gerovei darbe netrūksta ne tik medikams, bet ir glaudžiai su jais bendradarbiaujantiems vaistininkams.

„Stipri sveikatos priežiūros sistema prasideda nuo gerai besijaučiančių specialistų. Vaistininkai susiduria su nemažais iššūkiais – didėjančiu pacientų srautu, e. sveikatos trikdžiais, atsakomybe konsultuojant pacientus bei visuomenės lūkesčiais, kurie ne visada atitinka realias vaistininko galimybes“, – pastebėjo „Rx vaistinė“ atstovė Agnė Laurinavičienė.

Emocinės pagalbos kontaktai: kur kreiptis pagalbos?

Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos linijos, pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir gyvenimo situacijoms. Dauguma jų teikia pagalbą visiškai nemokamai ir anonimiškai.

Kodėl svarbu nebijoti kreiptis?

Daugeliu atvejų skambutis į pagalbos liniją tampa pirmuoju žingsniu sveikimo link. Tai galimybė išsikalbėti saugioje aplinkoje, kai aplinkiniai gali nesuprasti ar nebūti pasiekiami. Svarbu pabrėžti, kad:

Savanoriai ir specialistai yra specialiai apmokyti valdyti krizines situacijas.

Anonimiškumas užtikrina, kad galite būti visiškai atviri apie savo jausmus.

Prieinamumas – dauguma pagrindinių linijų dirba visą parą, septynias dienas per savaitę.

Jei jaučiate, kad krizė yra ūmi ir kyla tiesioginis pavojus gyvybei, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Šaltinis: Alfa.lt / Emocinės paramos tarnybų duomenys