Vietoj medicinos punktų - sveikatos kabinetai

Pokyčiai

Klaipėda - pirmasis miestas šalyje, kur bendrojo lavinimo mokyklose esančiuose medicinos punktuose, greitai tapsiančiais sveikatos kabinetais, jau dirba sesutės, persikvalifikavusios į visuomenės sveikatos priežiūros specialistes.

Persikvalifikavimui - savaitė

Prastėjant moksleivių sveikatos rodikliams Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos susitarė mokyklose įvesti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatą. Metų pradžioje sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo savivaldybės gavo 4,5 mln. Lt - kiekvienam vaikui maždaug po 10 Lt per metus.

Tačiau uostamiesčio mokyklose dirbančios medikės kol kas vienintelės Lietuvoje šią vasarą baigė visuomenės sveikatos studijas, tai yra išklausė 40 val. trukmės tobulinimosi programą.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė aiškino, kad anksčiau mokyklos slaugytojos darbas apsiribojo vien pirmosios pagalbos suteikimu.

Kai vaikui pasidarydavo negerai, sesutė duodavo jam išgerti valerijo lašiukų, sykiu pamatuodavo kraujospūdį. O kai mokinys parkritęs susižalodavo ranką ar koją, medikė jam sutvarkiusi žaizdą užklijuodavo pleistrą.

Slaugytojoms tapus visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis, pasak J. Asadauskienės, iš esmės pasikeitė jų funkcijos. Nuo šiol mokyklų medikių pagrindinė užduotis - propaguoti sveiką gyvenseną ne tik tarp vaikų, bet ir jų tėvelių, o ypač pedagogų.

Slaugytojos, įgijusios visuomenės sveikatos priežiūros specialistės statusą, rūpinsis ir moksleivių maitinimu, organizuos pervargimo profilaktiką, taip pat aktyviai dalyvaus tėvelių susirinkimuose ir t.t.

Dirbs pagal programas

Mokyklų medikės dirbs pagal savo pačių sukurtas sveikatinimo bei sergamumo mažinimo programas. Tiesa, programa turės būti suderinta su mokyklos administracija ir patvirtinta Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriuje.

Atskirai bus kuriamos programos ir problemiškiems vaikams. Tai reiškia, jog moksleivių sveikata besirūpinančioms medikėms teks nemažai laiko praleisti prie dokumentų.

Nemoralizuos tėvelių

Klaipėdos Simono Dacho pagrindinėje mokyklose daugiau nei dešimt metų dirbanti sesutė, dabar jau visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, Diana Butkienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog mokslo metai tik prasidėjo, tad per anksti vertinti sveikatinimo programas, pagal kurias bus dirbama.

"Kalbant apie sveikos gyvensenos propagavimą ne tik tarp moksleivių, bet ir tėvų, galiausiai pačių mokytojų, rezultatai pasimatys labai negreit, - situaciją komentavo medikė.

- Kad vaikams judrus gyvenimo būdas, sveika mityba ir teigiamos emocijos taptų įpročiu, reikia, jog suaugusieji būtų jiems pavyzdžiu. Netoleruoju žalingų įpročių, tačiau tai nereiškia, jog turiu teisę moralizuoti moksleivių tėvelius, kurie rūko. Tokiais atvejais galiu tik paprašyti, jog suaugusieji nerodytų blogo pavyzdžio vaikams."

Vaikams skauda galvą

Kasdien Simono Dacho mokyklos medicinos punkte apsilanko apie 15 moksleivių. Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistės D. Butkienės, vaikai į ją kreipiasi ne tik dėl sveikatos sutrikimų, bet ir ateina pasiguosti, pavyzdžiui, kad nepavyko kontrolinis. Daug metų mokykloje dirbanti medikė "Vakarų ekspresą" informavo, kad šiemet labai daug pirmokėlių turi regėjimo sutrikimų. Pasak jos, paauglius dažniausiai kamuoja galvos skausmai. Medikės manymu, vaikams galvą skauda dėl per didelio mokymosi krūvio.

Tačiau "Vakarų ekspreso" kalbinti moksleiviai teigė ką kitą. "Mums galvą skauda nuo mokytojų, kurie ne tik barasi, bet ir šaukia, - atviravo dvylikamečiai ir trylikamečiai. - Turime net tokią mokytoją, kuri ne tik "klykia", bet ir mums girdint apkalba savo kolegas.

Viena mokytoja yra griežta, tačiau ji mums labai gera. Patinka tik tie mokytojai, kurie moka bendrauti - nekelia prieš mus balso."

Mokytojams "sustoja" skrandis

Moksleiviai per pertraukas į medicinos punktą užbėga tam, kad gautų tabletę nuo galvos skausmo. Tuo tarpu pedagogai patiria rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Pasak mokyklos medikės, mokytojams dažniausiai sukyja kraujospūdis, "sustoja" skrandis. Pasak specialistų, šiuos negalavimus dažniausiai išprovokuoja nervinė įtampa, per didelis emocinis krūvis.

Beje, gydytojai kardiologai pastebi, kad žmonės, turintys padidintą arterinį kraujo spaudimą, paprastai ignoruoja sveikos gyvensenos principus. Mat, anot jų, sveikai gyvenant ir reguliariai vartojant gydytojo paskirtus vaistus, neturima rimtų problemų dėl aukšto kraujospūdžio.

Jūratė MAZAJEVA