Vietoje vokelio gydytojui - legalūs mokesčiai

Diskusijų akiratyje tab

Netylant kalboms apie būtinybę apmokestinti kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojų vizitus namuose, apsilankymą poliklinikose, net receptų išrašymą, toliau pas gydytojus einame su vokeliais rankose, o ligoninėse patys perkamės brangius vaistus.

Kas išgydys sergančią sveikatos apsaugą? Kas padės išguiti abi puses - duodančią ir imančią - žeminančią ir supriešinančią,normalius nepriklausomus santykius varžančią vokelių sistemą? Ką pakeistų legalūs mokesčiai?

"Nelegalius mokėjimus turi išstumti legalūs. Žmonės žinotų, už ką moka", - siūlo A. Janušonis

"Nė vienos šalies sveikatos apsauga vien iš biudžeto neišsilaiko. Daug kur egzistuoja savanoriškas draudimas. Tai būtų išeitis ir Lietuvai. Tačiau tai pas mus niekaip neįgyvendinama, tik žadama", - sakė Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos filialo pirmininkas Antanas Janušonis.

Kaip išeitį, galinčią papildyti skurstantį sveikatos apsaugos biudžetą, Gydytojų sąjunga siūlo įteisinti mokėjimus už gydytojų apsilankymą namuose, - ypač jei gydytojas kviečiamas be reikalo, - net receptų išrašymą, taip pat įteisinti operacinių rinkinių ligoninėse pirkimus.

"Nelegalius mokėjimus turi išstumti legalūs. Žmonės žinotų, už ką moka, o gydytojai, gaudami normalius atlyginimus, dovanų nebeimtų", - tikisi A. Janušonis.

"Keisti mentalitetą"

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorius Haroldas Baubinas, paklaustas, ar ministerija turi sukūrusi programą, kaip įveikti nelegalius mokėjimus, patikino, jog specialaus plano nėra.

H. Baubinas mano, jog reikėtų ieškoti ne tokių drastiškų priemonių, kaip mokesčių už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimas

"Kovoti su tuo labai sudėtinga, - sakė jis. - Kur įsivyravo rinkos dėsnis, kur paslaugos perkamos, - ten nėra kyšininkavimo. Juk papildomai sumokėti odontologui mums nė į galvą neateina, nes ir taip brangiai už jo paslaugas sumokame. Įvesti mokamas paslaugas būtų efektyvi priemonė, bet tai nelabai įmanoma, nes labai apsunkintume mažas pajamas turinčių žmonių galimybę gauti šias paslaugas. Todėl reikėtų ieškoti mažiau efektyvių, bet ne tokių drastiškų priemonių. Pirmiausia reikia kelti atlyginimus. Antra, keisti paciento mentalitetą. Kodėl pacientai moka kyšius? Apklausos rodo, jog ne todėl, kad gautų išskirtines sąlygas, o kad gautų ne blogesnes nei kiti, kad neišsiskirtų. Yra susiklostęs elgesio šablonas, tradicija: jei neatsidėkosi - pažeisi nusistovėjusius santykius. Be to, pacientas turėtų aktyviai naudotis savo teisėmis, gerai žinoti, kas jam priklauso. Jei viso to sugebėtume pasiekti, palaipsniui atsirastų ir mokamos paslaugos, oficialios priemokos. Bet dar reikia, kad ir ekonominė situacija būtų geresnė, nei yra dabar".

"Didinant paslaugų įkainį didėja ir kyšininkavimo reiškinys. SAM šios problemos nesprendžia", - įsitikinęs A. Matulas

"Reikalausim atšaukti"

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas "Vakarų ekspresui" sakė nepritariąs nei SAM sprendimui kontroliuoti šeimos gydytojų darbą finansiniais svertais, nei Gydytojų sąjungos siūlymams apmokestinti jų paslaugas.

"Paradoksalu, bet didinant paslaugų įkainį didėja ir kyšininkavimo reiškinys. SAM šios problemos nesprendžia. Pirmiausia reikia priimti tam tikrus politinius sprendimus: įvesti papildomą sveikatos draudimą, pritraukti papildomų privačių lėšų, plėtoti privačią pirminę sveikatos priežiūrą. Jeigu kalbėsime apie priemokas, tai kai estai, latviai įsivedė jas, apie 15 proc. sumažėjo eilės pas gydytojus. Bet tos sumos -30,50 litų, - kurias siūlo Gydytojų sąjunga, visiškai nepriimtinos. Ne tuo keliu reikia eiti. Galimas tik vienas priemokų kelias - tik jas siejant su korupcijos ir kyšininkavimo sumažinimu sistemoje. Nedideles priemokas mokantis pacientas galėtų informuoti apie nelegalius mokėjimus, o gydytojai turėtų būti kontroliuojami", - sakė parlamentaras.

Šią savaitę jo vadovaujamas komitetas žada svarstyti ministro įsakymus, kuriais ir toliau bandoma reguliuoti šeimos gydytojų darbą, įvairiais finansiniais svertais ribojant jų darbą pagal kompetenciją siųsti pacientą konsultuotis pas specialistą ar į stacionarą.

"Tikriausiai reikalausime atšaukti tuos įsakymus, nes reikia daugiau pasitikėti šeimos gydytoju, atsisakyti nereikalingų ribojimų. Blogai, kad valdininkai priima sprendimus nepadiskutavę, nesuderinę su visuomene", - stebėjosi pokalbininkas.

"Legalūs, aiškūs, paskelbti mokėjimai įgalintų legaliai įsigyti kokybiškesnes sveikatos paslaugas", - teigia R. Šimašius

Permainos būtinos

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) manymu, Lietuvai šiandien reikalinga konkurencinga, legaliais mokėjimais ar paciento priemokomis paremta sveikatos apsaugos sistema, kurioje atsirastų bei plėtotųsi individualusis sveikatos draudimas.

Pasak LLRI prezidento Remigijaus Šimašiaus, reikia legalizuoti paciento priemokas, aiškiai pasakyti, kokias ir kiek sveikatos paslaugų gali gauti pacientas, apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu. Privalomasis sveikatos draudimas nedraudžia ir negali apdrausti nuo visų sveikatos sutrikimų rizikų. Vyriausybė turi priimti sprendimus dėl šių rizikų mažinimo, išlaidų kompensavimo atskiroms visuomenės grupėms (socialiai remtiniems, mažamečiams vaikams ir kt.).

"Neoficialaus primokėjimo praktika, egzistuojanti valstybiniame sektoriuje, iškraipo konkurenciją, apsunkina privačių sveikatos paslaugų teikėjų galimybę konkuruoti su valstybiniu sektoriumi. Legalūs, aiškūs, paskelbti mokėjimai įgalintų legaliai įsigyti kokybiškesnes sveikatos paslaugas, leistų planuotis asmenines išlaidas sveikatai, taip pat suteiktų galimybę ieškoti būdų, kaip sumokėti už sveikatos paslaugas, tarp jų ir papildomo sveikatos draudimo pagalba", - mano R. Šimašius.

"Kaltas lieka gydytojas"

Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis.

Mokesčius sveikatos apsaugai reikia atskirti nuo bendro valstybės katilo. Kiekvienas žmogus, mokantis draudimo mokesčius, kreipdamasis į sveikatos priežiūros įstaigą, tarsi atsineštų savo įmokėtą krepšelį. Jei to neužtektų - valstybė pridėtų.

Jei normaliai moki visą gyvenimą mokesčius į tą fondą, jei gyveni sveikai, nesergi - per gyvenimą sukauptą, bet gydymui nepanaudotą pinigų sumą galėtum perleisti vaikams kaip turtą. O jei nedirbi, nemoki mokesčių - gali draustis privačiai.

Kai visi pinigai eina į vieną katilą - daugiau skiriama valdymui, karui, o medicinai bei švietimui nebelieka. Ko bijo valstybė pokyčių šioje srityje? Kam juokinti žmones kalbomis apie nemokamą mediciną?

Užmirškim, kad medicina nemokama - gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Tačiau Vyriausybė nieko nekeičia - o kai pensininkas, gulėdamas stacionare, turi pirkti vaistus, kaltas lieka gydytojas.

Tik atvirukai ir tušinukai

Karališkosios Kornvalio ligoninės (Jungtinė Karalystė) kardiologas dr. Audrius Šimaitis

Vakarų Europoje papildomi mokėjimai yra neįsivaizduojamas dalykas. Pasirašant kontraktą su ligonine, kurioje šiuo metu dirbu, pasirašiau ir Etikos kodeksą. Etikos kodeksas (6 puslapių dokumentas) yra sudėtinė kontrakto dalis. Jame pasižadu nepriimti jokių dovanų, išskyrus atvirukus ir tušinukus. Jeigu priimčiau bent vieną papildomą mokėjimą, turbūt jau kitą dieną būčiau atleistas iš darbo.

Papildomi mokėjimai yra kompleksinė ir gili problema, todėl ir metodai bei būdai jai spręsti turėtų būti kompleksiniai. Siūlyčiau tokį problemos sprendimo būdą. Lietuvos Gydytojų Sąjunga po visuotinio narių svarstymo su SAM pasirašo nacionalinį susitarimą, kuriame SAM įsipareigoja padidinti gydytojų atlyginimus 3-4 kartus, o gydytojai savo ruožtu atsisako imti papildomus mokėjimus. Sukuriamas tipinis gydytojo kontraktas, kuriame apibrėžiamas gydytojo darbo krūvis, laikas, skirtas tobulinimuisi, mokėjimai už specializacijas, išvykas į tarptautines konferencijas, atlygis už papildomai atliekamus darbus. Neatsiejama kontrakto dalis turėtų tapti Etikos kodeksas.

Kartu turėtų būti sukurta skaidri ir reguliariai audituojama pacientų guldymo į ligoninę, procedūrų bei tyrimų atlikimo, registracijos į poliklinikas eilės tvarka. Šias eiles turėtų reguliuoti lovų menedžeriai bei specializuoti administraciniai skyriai, skirti ambulatoriniams srautams reguliuoti. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias papildomų mokėjimų dėka greičiau pasidaryti tyrimus ar greičiau patekti į ligoninę.

Taip pat turėtų būti sukurtas mechanizmas, kurio dėka pacientai turėtų galimybę tyrimus ar gydytojo konsultaciją valstybinėje ligoninėje gauti greičiau. Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje tokie pacientai yra apžiūrimi arba jiems atliekami tyrimai ne valstybinio darbo laiku (anksti ryte iki darbo arba po darbo vakare). Pacientas pagal nustatytus įkainius moka savo pinigais arba per draudimo kompaniją. Tam reikalinga sukurti draudimo mechanizmą. Tokiu būdu papildomų pinigų užsidirba ne tik gydytojas, bet ir slaugytojos bei kitas personalas. Ligoninė taip pat gauna papildomų pinigų, o gydytojas moka mokesčius valstybei. Toks darbas gydytojui yra jo privačios praktikos dalis.

Genovaitė PRIVEDIENĖ