Pagarbiai norėčiau paminėti stebukladarių stebukladarį hilerį iš Filipinų bei parapsichologą Daškų. Kaip man pasakojo ligoniai, patys dalyvavę gydymo seanse, "procedūra" kainuoja apie 5000 litų, o hileris už šiuos pinigus išgydo bet kokią ligą, kraujo krešulių pavidalu ištraukdamas ją iš akies, nosies ar dar kitos kūno dalies. Masinėje isterijoje aktyviai dalyvauja ir televizija, reklamuodama garsųjį parapsichologą iš Filipinų ir kurdama masinantį serialą apie keletą stebuklingai pasveikusių, o gal niekad nesirgusių, vyrų ir moterų.
Viso šio viduramžius primenančio renginio finalas vyksta Kryžių kalne, kur suvažiuoja daugybė negaluojančių žmonių, ieškodami apsišaukėlio išganymo. Ir tik po šio spektaklio televizija parodė cirko artistą, pernelyg vėlai atskleidžiantį filipiniečio "gydymo" paslaptis, kurios tėra tik mitrių rankų menas ir nieko daugiau.
Ar šie stebukladariai, parapsichologai ir hileriai, paėmę paskutinius žmogaus pinigus, jaučiasi atsakingi už jo likimą? Minėtais atvejais nereikėtų apsiriboti tik moralinės atsakomybės sąvoka, tačiau būtų įdomu paminėti ir teisinius gydančiojo atsakomybės aspektus, kurie faktiškai lygūs nuliui.
Tačiau, kaip bebūtų keista, už gydymo įstaigų sienų atsidūrę pacientai staiga pamiršta ne tik paciento teises, elementarius higienos reikalavimus, kompetencijos įrodymų reikalavimus, bet pameta ir bet kokį sveiką protą, ieškodami vilties ten, kur jos dažnai nėra ir neturėtų būti.
Daugeliu atvejų už "objektyvų mokslinės" informacijos paskleidimą tenka dėkoti rinkos ekonomikai ir Lietuvoje siautėjančiam laukiniam kapitalizmui, kai didesni ar mažesni šalies dienraščių puslapiai mirgėte mirga skelbimais ir pasiūlymais pagyti greitai ir neįdedant jokių pastangų.
Prie tautos švietimo prisideda ir įvairūs straipsniai, eskaluojantys mafijos ir kyšininkų temą ir nepaminintys tai, kad "korumpuotų" medikų algos yra kelis, o gal ir keliolika kartų mažesnės nei ekonomistų, teisininkų ir politikų. Čia tinka papildomų komentarų nereikalaujantis, sovietmečiu populiarus išsireiškimas: "Opiumas liaudžiai, kuri - ir taip daug ką nuryja".
Sėkmingas gydytojo ir paciento bendravimas turi būti grindžiamas bendrais tikslais, pasitikėjimu ir abipusiais norais tai pasiekti. Bet kuri liga ir jos gydymas yra įnašas į kitokią gyvenimo kokybę, o neretai realybėje reiškiantis nuobodų kasdieninį darbą ir bendrą kovą bandant nugalėti ligą. Šis darbas ne visada apvainikuojamas norimais rezultatais, tačiau tai nereiškia kad reikia pasiduoti ar ieškoti stebuklo.
Nors gal... ieškokite stebuklų, tik nerizikuokite savimi. Ieškokite stebuklų savo artimuosiuose, bendradarbiuose, vaikuose, galiausiai pas psichologą ar gydantį gydytoją, nes nuo žmogaus, suprantančio kito problemas, ištartų žodžių ir prasideda stebuklai - tos akimirkos, kai sergantysis randa savyje jėgų pakilti ir kovoti su savo liga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą