Buvusio sveikatos ministro Rimvydo Turčinsko valdymo laikais prastumti visuomenės sveikatos biurai užnėrė kilpą ne tik Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), bet ir savivaldybėms. Struktūros, kuriai pernai buvo išmesta 10 milijonų valstybės lėšų ir šimtai tūkstančių savivaldybių pinigų,
ekonominiu sunkmečiu numatoma nebeplėsti, o įkurtieji biurai trauksis arba net visai išnyks.
Ateitis miglota
Praėjusį rudenį Marijampolės savivaldybė sveikatos biurui steigti skyrė 80 tūkst. litų, tam pačiam tikslui 241 tūkst. litų pervedė SAM. Už tuos pinigus buvo suremontuotos savivaldybės skirtos patalpos, pripirkta kompiuterių, automobilis, įsteigti trys specialistų, buhalterio etatai. Vieną darbą naujoji kontora tikrai atliko be priekaištų - išleido pinigus. Ar bus ką leisti šiemet, iki šiol neaišku, pasirašyti sutarties, kad pinigai tikrai bus, SAM neskuba, laukia, kol savo trečdalį lėšų skirs savivaldybė, o savivaldybė laukia, kol pinigai ateis iš ministerijos.
“Biudžete numatę biurui 100 tūkst., bet neaišku, ar pinigų turėsime. Neturėsime ir neskirsime, įdarbinsime vieną žmogų savivaldybės gydytojos žinioje, galės rūpintis visuomenės sveikata, ir užteks”, - tvirtino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Jis neslėpė, kad visuomenės sveikatos biuro apskritai nereikėjo kurti, niekam jis nėra reikalingas, daugelį tų pačių visuomenės švietimo funkcijų puikiausiai vykdo visuomenės sveikatos centras.
Marijampolės savivaldybės tarybos narys gydytojas Gediminas Akelaitis įsitikinęs, kad biurai įkurti tik tam, kad būtų kam “prikergti” tarp dangaus ir žemės pakibusias mokyklų medicinos darbuotojas. “Anksčiau tos darbuotojos buvo pavaldžios pirminės sveikatos priežiūros centrui. Taip ir turėtų būti, nes mokyklų medicinos darbuotojos vykdo ne tik sveikatos priežiūros, švietimo, bet ir gydomąją funkciją. Priskirtos neapibrėžtų funkcijų dariniui, mokyklų medikės neturėtų teisės moksleiviui nė tabletės duoti, nes tai jau yra gydymas”, - įsitikinęs G.Akelaitis.
Pasiskubino?
Kam tie biurai buvo reikalingi prieš metus, jeigu dabar niekam nebėra reikalingi? “Galvoju, ar tik mes nepaskubėjome, - sakė savivaldybių asociacijos viceprezidentas, socialinių reikalų komiteto pirmininkas Alytaus savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. - Esame viena iš 29 šalies savivaldybių, pasidavusių SAM spaudimui steigti biurus. 31 savivaldybė jų neįsteigė ir dabar problemų neturi. Savivaldybėje sukūrėme racionalizavimo komisiją. Tarp kitų svarstytinų problemų numatytas ir biuro reikalų svarstymas. Buvome numatę šiemet biurui skirti 60 tūkst. litų, bet kaip bus, dar neaišku”.
“Savivaldybių požiūris į visuomenės sveikatos biurus šiuo metu yra skeptiškas ir jas galima suprasti. Visuomenės sveikatos ugdymas rezultatus duoda po ilgo laiko, o krizės sąlygomis prioritetai skiriami ne misijoms vykdyti, o ekonominėms problemoms spręsti. Kuriantiems biurus buvo pažadėtos gana palankios sąlygos. Iš tiesų savivaldybės yra šių biurų steigėjos, tik juos įkūrus gali tikėtis paramos iš SAM sveikatinimo programos”, - sakė Savivaldybių asociacijos konsultantė socialiniais klausimais Gražina Šapalaitė.
Pastaruoju metu susiklostė priešingai - savivaldybės dairosi į ministeriją. Jeigu pinigų neduos ji, nesiruošia iš paskutiniųjų spaustis ir savivaldybės. Savivaldybių dalis - vienas trečdalis biuro biudžeto, o du trečdaliai - ministerijos.
Anot G.Šapalaitės, dabartinėmis sąlygomis gali išlikti tik tie biurai, kurie įsisteigė pirmieji, gavo gerą finansavimą ir spėjo įsibėgėti, kai kurie - patys iš savo veiklos šiek tiek užsidirbti. Tie, kurie įsisteigė pernai, neturi lėšų net startui, o tie, kurie tik svarstė kurtis, greičiausiai svajonės turės atsisakyti.
“Turėjo būti iš pat pradžių viskas labai gerai pamatuota, apgalvotas biurų išsidėstymas. Tuo tarpu viskas vyko padrikai, be didesnių svarstymų. Labai tikėtina, kad gali tekti juos likviduoti”, - “Respublikai” sakė savivaldybių asociacijos konsultantė.
Dalia BYČIENĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą