Visuomenės sveikatos specialistai - vis paklausesni

Studijos ir darbas

Kasmet Lietuvos aukštosios mokyklos, tarp jų - Klaipėdos universitetas (KU), paruošia per tūkstantį visuomenės sveikatos specialistų. Ar reikalinga, ar perspektyvi ši profesija? Kur įsidarbina baigusieji studijas?

KU Sveikatos mokslų fakulteto visuomenės sveikatos katedros vedėjas dr. Arnoldas Jurgutis džiaugiasi, juk šiemet bene 10 studentų iš 22-iejų baigusiųjų dienines studijas jau paskutiniame - ketvirtajame - kurse buvo užsitikrinę darbą pagal specialybę.

Pagal šią specialybę kasmet įdarbinama vis daugiau baigusiųjų KU Sveikatos mokslų fakultetą. Šių specialistų, teigė katedros vedėjas, ieškoma, jie reikalingi savivaldybėse, visuomenės sveikatos centruose, biuruose, mokyklose - visur, kur reikalinga mokėti organizuoti sveikatinimo darbą, spręsti bendruomenės problemas, atlikti sveikatos įvertinimą, pateikti patikimą informaciją apie sveikatos būklę.

Įsidarbina lengviau

Trys visuomenės sveikatos specialisto bakalauro laipsnį įgijusios KU absolventės šiemet įdarbintos Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (VSC), viena - Gargždų VSC filiale, viena - Klaipėdos universitetinės ligoninės statistikos skyriuje, keletas - Klaipėdos bei rajono mokyklose.

Tačiau pagal specialybę dirba ne visi. "Vienų pasikeičia interesai, jie baigia sveikatos teisę, vadybą, pakrypsta į socialinio darbo ar slaugos sritį ir baigia magistrantūrą, dirba vadybininkais farmacijos kompanijose", - sakė A. Jurgutis.

Kai kurie, dar studijų metais susiradę darbą ne pagal specialybę, jo nekeičia. A. Jurgučio manymu, toks absolventas, turėdamas žinių, bet kuriame darbe prisidės prie visuomenės sveikatinimo.

Ankstesniais metais darbą susirasti buvę sunkiau, nes šie specialistai nebuvę paklausūs dėl buksuojančios reformos, dėl to, kad daugiau dėmesio skirta asmens sveikatos priežiūrai.

Pasikeitusi situacija, Europos Sąjungos reikalavimai didinti dėmesį visuomenės sveikatos gerinimui, šią specialybę padarę perspektyvią.

Vis daugiau visuomenės sveikatos specialistų įdarbinami savivaldybėse, kuriamuose visuomenės sveikatos biuruose. O sprendimas iki 2009 metų mokyklų slaugytojas pakeisti visuomenės sveikatos specialistais atvėrė jiems dar vieną įsidarbinimo nišą - mokyklas.

Svarbiausia - aktyvumas

Visuomenės sveikatos specialistai - viena populiariausių specialybių tarp stojančiųjų į KU. Čia besidomintiems šia sritimi siūlomos ketverių metų dieninės, penkerių metų neakivaizdinės, trejų metų - neakivaizdinės sutrumpintos studijos. Pastarosios adaptuotos baigusiems medicinos kolegijas, įgijusiems slaugos bakalauro diplomą.

"Pagrindinis dalykas, kurį akcentuojame studentams, - ne nuo perteiktų žinių priklauso jo ateitis, o nuo to, kiek jis pats išmoks būti aktyvus, lyderiauti visuomenėje, rinktis, ieškoti reikalingų žinių, mokės išreikšti savo nuomonę, o jei nesijaučia kompetentingas - greit surasti papildomos informacijos", - ugdymo prioritetą nusakė A. Jurgutis.

Negana to, jau pirmo kurso studentai orientuojami į tai, kad susivoktų, kuri visuomenės sveikatos sritis juos labiau domina. Pagal šią sritį jiems paskiriami kuratoriai, kurie padės studentui mokymosi ir saviugdos srityje.

Tiria psichosocialinius stresorius

KU Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros dėstytojai formuoja studentų požiūrį, kad sveikata - tai dorovinė, psichinė, socialinė žmogaus gerovė, nes būtent tai kartu su fizine būkle ir lemia asmens ir visuomenės sveikatą. Tokį sveikatos apibrėžimą pateikia ir Pasaulinė sveikatos organizacija.

Katedros lektorė Jurgita Andruškienė, Kaune apgynusi daktaro disertaciją iš visuomenės sveikatos srities, atkreipė dėmesį, jog pasaulyje vis plačiau domimasi ir psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais, nes įtampa darbe, darbo ir poilsio režimo nebuvimas, monotonija, hipodinamija, neharmoningi santykiai lemia darbuotojų sveikatą.

Sekant užsienio šalių patirtimi, kartu su studentais atlikti vienos uostamiesčio ligoninės darbuotojų psichosocialinių stresorių tyrimai. Preliminarūs rezultatai, sakė J. Andruškienė, parodė, jog mūsų ligonininų darbuotojus slegia skubėjimas darbe ir dėl to negalėjimas gerai atlikti darbo, įtampa ir monotonija. Nepaisant to, jie yra pa tenkinti savo darbu ir laiko jį reikšmingu.

"Norime apie tuos rezultatus pranešti, kad remdamasi jais administracija galėtų stiprinti darbuotojų sveikatą, gerinti darbo aplinką", - sakė J. Andruškienė.

Panašius tyrimus žadama tęsti ir toliau. Be jų, katedros dėstytojų vadovaujami studentai dalyvauja įvairiuose monitoringuose, programose, tarptautiniai projektuose, padedančiuose ugdyti teisingą požiūrį į sveikatos stiprinimą, nustatyti prioritetus, kurios sferoms, lemiančioms sveikatą, reikia geresnio finansavimo ir pan.

Beveik pusė iš 22-iejų šių metų Visuomenės sveikatos katedros absolventų dar bestudijuodami buvo užsitikrinę darbą pagal specialybę.

Genovaitė PRIVEDIENĖ