Vynas

Vynas teigiamai veikia sveikatą ir gyvenimo kokybę tik tada, kai jis yra saikingos ir sveikos gyvensenos dalis.

Daugelis tyrimų rodo, kad per dieną išgeriant vieną dvi 120 ml stiklines vyno (geriau - su maistu) sumažėja širdies ligų rizika. Tarp saikingai raudoną vyną geriančių žmonių miokardo infarkto atvejų pasitaiko 40 proc. mažiau negu tarp visų abstinentų. Prancūzijoje nuo miokardo infarktų miršta trečdaliu mažiau žmonių negu Šiaurės Amerikoje - nepaisant, kad prancūzai suvartoja tiek pat ar net daugiau riebalų už amerikiečius. Šis fenomenas, vadinamas "prancūzų paradoksu", iš dalies gali būti susijęs su vynu.

Mokslininkai tiksliai dar nenustatė, kodėl vynas saugo nuo širdies ligų, tačiau spėja, kad tai susiję su vynuogių odelėse esančiomis medžiagomis - kvercetinu, resveratroliu ir kitais bioflavonoidais. Šios medžiagos mažina trombocitų lipnumą ir slopina kraujo krešėjimą. Bioflavonoidai pasižymi antioksidantinėmis savybėmis. Jie saugo arterijų sieneles nuo pažeidimų ir neleidžia arterijoms susiaurėti. Tyrimai rodo, kad saikingai vartojant vyną padidėja "gerojo" cholesterolio kiekis kraujuje. Manoma, kad vyne esantis resveratrolis padeda išvengti kai kurių rūšių vėžio. Laboratoriniai tyrimai nustatė, jog vyne esantys antocianinai ir taninai kovoja su virusais. Taninai slopina dantų apnašas formuojančių bakterijų augimą ir saugo nuo ėduonies.

Nauda, kurią teikia saikingas vyno vartojimas, gali virsti žala, jei per dieną moterys išgers daugiau negu dvi, vyrai - daugiau negu keturias stiklines. Piktnaudžiavimas vynu didina nutukimo, insulto, krūties vėžio, aukšto kraujospūdžio, priklausomybės nuo alkoholio, cirozės ir kitų kepenų ligų riziką. Besaikis gėrimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali tapti vaisiaus apsigimimų priežastimi. Daugelis vynų turi sulfitų ir konservantų, kurie jautriems žmonėms sukelia alergiją. Vynas, ypač raudonasis, yra įprastas migrenos sukėlėjas.

Ričardas SABŪNAS