"Mus vadina sektantais, savižudžiais ar kvailiais. Bet mes į tas kalbas nekreipiame dėmesio, nes jaučiamės šimtus kartų geriau negu anksčiau, kai dar valgėme virtą ar keptą maistą", - teigia žaliavalgiai, šį mitybos būdą laikantys sveikatos eliksyru. Žaliavalgystė - tai mitybos būdas, kai žalias, termiškai neapdorotas ir dažniausiai organiškas maistas sudaro didžiąją raciono dalį. Tuo tarpu gydytojai dietologai perspėja: žaliavalgystė - tai pavojingas eksperimentas su savo sveikata.
Nors pomėgis gerti daigintų kviečių želmenų sultis pas mus jau nebėra naujiena, žaliavalgystė pastaruoju metu įgauna vis didesnį pagreitį. Anksčiau šiuo mitybos būdu buvo domimasi labiau pavieniui, o dabar buriamasi į grupes, ieškant bendraminčių.
Štai ir Klaipėdoje šiemet įsikūrė gyvo maisto klubas, šiomis dienomis duris mieste atvers žaliųjų kokteilių baras, apie šį mitybos būdą aktyviai diskutuojama interneto forumuose, o neseniai šurmuliavusioje Vydūno konferencijoje knygos apie žaliavalgystę buvo graibstyte graibstomos.
Krikštamotė - lietuvė
Turbūt nedaugeliui yra žinomas žaliavalgių krikštamotės Annos Wigmore vardas. Tai lietuvė Ona Varapickaitė, praėjusio amžiaus pradžioje vaikystėje emigravusi į Jungtines Amerikos Valstijas. Anna Wigmore buvo gyduolė ir natūropatė, neapdoroto, gyvo maisto bei želmenų sulčių vartojimo pradininkė pasaulyje. Ji teigė, kad šiais produktais žmonės gali maitintis ir gydytis.
NEĮRODĖ. Anot medikų, moksliškai dar neįrodyta, jog žaliavalgystė yra pranašesnė už įprastą natūralią sveiką mitybą. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Lietuvoje jau veikia Annos Wigmore fondas, kurio vienas padalinių neseniai įsikūrė ir Klaipėdoje. Į Vydūno konferenciją iš JAV atvykęs A. Wigmore įsteigto Hipokrato instituto vadovas gydytojas Brianas R. Clementas agitavo visus "gyvybę dėti į gyvybę", t. y. maitintis žaliu, termiškai neapdorotu maistu.
Šio mitybos būdo pasekėjai šiemet rudenį ketina surengti Vilniuje ir Palangoje konferenciją apie sveikatą, taip pat planuojama šiemet perlaidoti A. Wigmore palaikus ir pastatyti paminklą jos gimtinėje Akmenės rajone.
Apie tai "Vakarų ekspresui" papasakojo Paulius Jaruševičius, A. Wigmore fondo vadovas.
Prieš dvejus metus perėjęs prie augalinio, termiškai neapdoroto maisto, jis tvirtino išsigydęs visas ligas.
Pradžia - skausminga
"Pats esu verslininkas, ilgą laiką dirbau statybų pramonėje. Prieš dvejus metus nuo formaldehidų man prasidėjo smarki alergija. Išsigydžiau, pradėjęs maitintis augaliniu maistu. Tiek laiko nebuvau pas gydytojus, nesiskiepiju, nevartoju jokių vaistų, vitaminų, maisto papildų. Turiu daug energijos, norisi daugiau judėti nei miegoti, pagerėjo regėjimas, nukrito svoris, nebeskauda sąnarių, nugaros. Mano pavyzdžiu pasekusios žmonos sveikata taip pat pagerėjo, ji išsigydė ilgus metus kamavusią mažakraujystę. Ir man nesvarbu, ką sako skeptikai, nes aš jaučiuosi puikiai", - pasakojo 51-erių metų P. Jaruševičius.
Tačiau pokalbininkas akcentavo, kad nerti stačia galva į žaliavalgystę gali būti pavojinga sveikatai, tad geriau prie šio mitybos būdo pereiti laipsniškai.
"Atsisakius mėsos ir pieno produktų, toksinai pradeda valytis iš viso organizmo. Detoksikacija - procesas ne iš maloniųjų. Man asmeniškai šis skausmingas periodas truko du mėnesius", - neslėpė P. Jaruševičius. Teigiama, jog vienas iš blogos savijautos simptomų - žaliavalgį nuolat krečiantis šaltis, tačiau ilgainiui tai esą praeina.
Taip pat kai kuriems sutrinka virškinimas, atsiranda skrandžio skausmų, bet esą iki tol, kol baigiasi organizmo valymosi procesas.
Pasak kitų kalbintų žaliavalgių, detoksikacijos procesas ilgiausiai gali užtrukti iki metų ar dvejų.
Anot P. Jaruševičiaus, kiekvienas žmogus, norėdamas išvengti ligų, turėtų domėtis, ką deda į burną.
"Galima savo sveikatos labui padaryti labai daug, pradedant nuo mažų dalykų. Nebūtina per vieną dieną tapti žaliavalgiu. Pavyzdžiui, juk galima atsisakyti visų maisto produktų su "E", mažinti mėsos ir pieno produktų suvartojimą, papildant racioną augaliniu maistu, vengti gausiai prisivalgyti iki 12 valandos, negerti skysčių valgio metu, nevalgyti vaisių kaip deserto, tuo neskatinant rūgimo proceso organizme", - patarimais dalijosi P. Jaruševičius.
Bijo patyčių
"Man nereikia jungti viryklės, naudoti dujų maistui paruošti. Jau metus laiko valgau tik žalią maistą: daigintus grūdus, sėklas, jų želmenis, vaisius, daržoves, riešutus. Žaliam maistui paruošti užtrunku mažiau laiko negu virdama ir kepdama, be to, jo maistinė vertė yra dešimtimis kartų didesnė.
Pirmenybę teikiu lietuviškoms daržovėms", - teigė klaipėdietė V. S., nenorėjusi, kad būtų skelbiama jos pavardė.
"Bijau patyčių. Teko jų patirti ir Lietuvoje, ir užsienyje. Į žmogų, valgantį riebų mėsos kepsnį ir užgeriantį jį alumi, žiūrima pozityviai - jis normalus. O sveikai maitintis siekiantis žmogus visuomenės akyse - nenormalus, kažkoks sektantas, iškrypėlis", - piktinosi moteris.
Kelionėse jai nėra sunku laikytis šio mitybos būdo. "Restoranuose užsisakau dvigubą porciją salotų, vežuosi su savimi žaliųjų kokteilių plaktuvą, auginu daigus.
Džiaugiuosi galėdama jausti tikro maisto skonį ir tuo, kad neskriaudžiu jokios gyvos būtybės. Pamėginkite suvalgyti mėsos gabalėlį be druskos ar prieskonių. Ar bus skanu? Kodėl jauni žmonės serga senimo ligomis? Kodėl tiek daug vaistinių, dygstančių ant kiekvieno kampo?
Manau, visos ligos - nuo cheminiais priedais užteršto maisto. Tuo tarpu ilga laiką vartojant sveikus produktus, kito maisto natūraliai nebesinori", - kalbėjo V. S., priklausanti uostamiestyje šiemet įsikūrusiam žaliavalgių klubui.
"Žaliavalgystė tai nėra dieta ar juo labiau kokia nors sekta. Yra moksliškai įrodyta, kad augalinis maistas yra sveikas. Aišku, pramoniniu būdu auginamuose augaluose netrūksta chemijos, tačiau tai mažesnė blogybė negu kartu su augalais valgyti ir augimo hormonų bei antibiotikų prifarširuotą mėsą.
Versija, jog žaliavalgystė esą kenkia sveikatai, yra suinteresuota mėsos bei pieno pramonė, farmacininkai. Mes, žaliavalgiai, nematome jokios grėsmės sveikatai", - tvirtino P. Jaruševičius.
Mados reikalas?
A. Wigmore klubo Klaipėdoje vadovė Gintarė Jonaitytė "Vakarų ekspresui" sakė, jog klube jau yra užsiregistravę apie 150 žmonių, susidomėjusių žaliavalgystės idėjomis. Ji teigė, kad į kiekvieną klubo susitikimą ateina apie trečdalį naujų žmonių.
"Kalbamės ne tik apie žaliavalgystę, bet gvildenam ir kitas sveikatos puoselėjimo temas. Į susitikimus ateina įvairios patirties ir profesijos žmonės nuo 27 iki 60 metų. Šiuo metu yra labai daug prieštaringos informacijos apie sveiką gyvenseną, todėl dalis žmonių ieško to tikrojo, individualaus kelio", - sakė G. Jonaitytė, pati neapdorotą žalią augalinį maistą vartojanti pusantrų metų.
Anot jos, žaliavalgystė išvalo ne tik kūną, bet ir nuskaidrina protą. Į klausimą, ar plintanti žaliavalgystė nėra vien mados reikalas, ji atsakė, jog tikrai ne.
"Tuos, kas nori išsiskirti ar būti madingais, žaliavalgystė domina tik svorio metimo aspektu. Tačiau kas tuo domisi rimtai, reikia išties daug gilintis, pažinti savo organizmą ir atsirinkti tik tai, kas jam tinka", - teigė G. Jonaitytė.
Gydo dėl valgymo sutrikimų
Tuo tarpu medikai skeptiškai žvelgia į žaliavalgių judėjimą ir pataria šiomis idėjomis nesižavėti. "Viešai jie pasakoja žaliavalgių sėkmės istorijas, populiarina šį mitybos būdą tarsi išsigelbėjimą nuo ligų, tačiau yra ir kita šio reikalo pusė.
Tenka gydyti labai daug valgymo sutrikimų turinčių žmonių - tarp jų daug žaliavalgių ir vegetarų. Ypač toks radikalus mitybos būdas pavojingas vaikams ir paaugliams, nes gali išprovokuoti itin sunkius valgymo sutrikimus - nervinę anoreksiją ar bulimiją, ligas, kurias tenka gydyti labai ilgai, iki vienerių metų ar dar ilgiau.
Patikėkite, išties nemažai žmonių serga šiomis ligomis", - perspėja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Įrodymų nėra
Gydytojos A. Jauniškytės teigimu, niekas moksliškai dar neįrodė, kad žaliavalgystė yra pranašesnė už įprastą natūralią sveiką mitybą, kuri skatina valgyti daug vaisių ir daržovių, rinktis liesesnius mėsos ar pieno produktus, kruopas, gerti daug skysčių, nepersivalgyti.
"Taip maitindamiesi žmonės irgi puikiai jaučiasi. Manau, jog kiekvienam būtina susikurti autentišką sveikatą, kalbant ir apie mitybos būdą - atsirinkti sau tinkamus produktus, nepulti į kraštutinumus.
Maisto ribojimas - irgi yra badavimas. Kuomet žaliavalgiai ar alinančių dietų besilaikantys žmonės džiaugiasi padidėjusia energija, pagerėjusia uosle ir rega, tai tik organizmo apsauginė reakcija į didžiulį stresą - maisto trūkumą. Organizmas taip sustiprina savo galias maisto paieškai. Tačiau kai neprivalgymas užsitęsia, žmonės ima jausti silpnumą, dirglumą, miego ir valgymo sutrikimus.
O maitintis kitaip bijo, nes jiems sako - tai organizmo valymosi procesas, pakentėk. Ir kenčia, kol įsivaro ligą. Dietų laikymasis iki 12 kartų padidina riziką sulaukti sunkiai gydomų valgymo sutrikimų", - teigė A. Jauniškytė.
Gydytojos teigimu, klausykime savo kūno - kai esame alkani, pavalgykime. "Mūsų kūnas nemėgsta ekstremalių išbandymų", - teigia gydytoja dietologė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą