Žarnyno ligos įkalina tarp keturių sienų

Žarnyno ligos įkalina tarp keturių sienų

Praėjusį savaitgalį, gegužės 19 -ąją, Lietuvoje pirmą kartą buvo minima uždegiminių žarnyno ligų diena, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos mažai žinomus, bet labai rimtus sveikatos sutrikimus, kamuojančius jaunus, 15-35 metų amžiaus žmones.

Viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas - tai simptomai, kurie sergančiuosius uždegiminėmis žarnyno ligomis (UŽL), t.y. Krono liga ir opiniu kolitu lydi visą gyvenimą.

Nevilties gniaužtuose

Klaipėdietis Nerijus apie savo ligą kalba nedrąsiai. Prieš devynerius metus jis susirgo uždegimine žarnyno liga - opiniu kolitu. "Negi girsiesi, kad kartais per dieną į tualetą tenka bėgti dešimt kartų", - liūdnai šypteli vyras. Nors šiandien nuo sunkiausių ligos simptomų jį išvaduoja vaistai, Nerijus prisipažįsta nesijaučiantis saugus, jei nežino, kur yra tualetas.

Kai studijų metais padirbėjęs JAV grįžo namo, Nerijus pamanė, kad svetimoje šalyje pasigavo infekciją. Jauną vyrą užklupo smarkus viduriavimas. Jis karščiavo. Tuomet teko gydytis infekcinėje ligoninėje. Tačiau tikroji negalavimų priežastis paaiškėjo gerokai vėliau - tik po ilgo tyrimų maratono.

"Storosios žarnos tyrimą - kolonoskopiją man atliko net keletą kartų. Tikėjausi, kad gydytojai suklydo. Juk iki tol buvau visiškai sveikas, mano šeimoje nebuvo susirgimų žarnyno ligomis, o opinis kolitas grasino įvairiomis komplikacijomis: sąnarių, akių uždegimu, kepenų ligomis ir net storosios žarnos vėžiu!" - pasakojo Nerijus. Tačiau medikai neklydo. Viduriavimas nesiliovė, krito svoris, kamavo silpnumas, seko jėgos, apėmė neviltis.

Kas sukėlė lėtinį storosios žarnos uždegimą - opinį kolitą, šiandien Nerijus gali tik spėlioti. Uždegiminių ligų priežastys nežinomos, siejamos su imuninės sistemos sutrikimais. Jos pasireiškia ne tik viduriavimu, pilvo skausmais, bet ir karščiavimu, vėmimu, pykinimu.

Ligoniui nukrenta kraujo spaudimas, kamuoja silpnumas, jis netenka daug svorio, būna priverstas atidžiai rinktis maisto produktus. Iš tiesų, kai Nerijui kas nors pasiūlo suvalgyti salotų, jis mandagiai atsisako. Nors daržoves valgyti sveika, vyro mitybos racione daržovių labai nedaug. Jis laikosi dietos ir vartoja vaistus.

"Jei ne vaistai - biologinė terapija, turėčiau atsisakyti kur kas daugiau - ne tik daržovių ir viešnagės nepažįstamose vietose. Nepajėgčiau dirbti ir, ligai progresuojant, tapčiau neįgaliu", - atsiduso Nerijus.

Suserga jauni žmonės

Medikai teigia, jog uždegiminės žarnyno ligos dažniausiai užklumpa jauname amžiuje - nuo 15 iki 35 metų. Lietuvoje šiomis ligomis serga apie 1200 - 1400 asmenų. Pasaulyje - apie 5 mln.

Ligos pradžia ypač sutrikdo gyvenimą jauniems žmonėms, baigiantiems studijas, pirmą kartą kreipiantis dėl darbo ar karjeros pradžioje. Liga dažnai sąlygoja neįgalumą ir ankstyvą nedarbingumą.

Sergant UŽL, išsivysto pakitimų ne tik virškinamajame trakte, bet ir kituose organuose: odos, akių, sąnarių pažeidimų. Šių ligų priežastys nežinomos, siejamos su imuninės sistemos sutrikimu.

Opinis kolitas - tai storosios žarnos gleivinės ir pogleivio uždegimas su paviršiniu išopėjimu. Krono liga - tai storųjų ir plonųjų žarnų uždegimas, apimantis visą žarnos sienelę, tačiau pažeidimai pasitaiko ir visame virškinamajame trakte: skrandyje, burnos gleivinėje.

"Ligai paūmėjus, žmogus yra nedarbingas, turi kuo daugiau ilsėtis, gulėti. Liga yra sekinanti, lydima komplikacijų, todėl dauguma pacientų nuovargį ir silpnumą jaučia nuolatos, net ir remisijos metu.

Pritaikydami darbo sąlygas, keisdami darbdavių požiūrį ir užtikrindami pasitikėjimą darbuotoju, padėtume šiems ligoniams sėkmingai dirbti, siekti išsilavinimo, suteiktume galimybę netapti našta visuomenei", - asmenine patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Lietuvos Respublikos Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas Gediminas Smailys.

Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacija (EFCCA) 24 pasaulio šalyse 2011 m. apklausė beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų. Kas ketvirtas jų dėl ligos buvo priverstas praleisti daugiau nei 25 darbo dienas per metus, daugiau nei pusė nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad pablogėjusi sveikata sutrukdys atvykti į darbą, sulaukia nemalonių komentarų, kolegų nusiskundimų dėl jų ligos ar net yra diskriminuojami.

Todėl dauguma UŽL pacientų vengia viešai kalbėti apie savo sveikatą. Tai pakeisti galėtų ankstyva šių ligų diagnostika, modernus gydymas ir visuomenės švietimas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder