Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai užtikrina, kad visuomenėje paplitęs įsitikinimas, jog visi maisto pramonėje naudojami priedai - kenksmingi sveikatai yra klaidingas. Lietuvoje ši tendencija ypač ryški - "Eurobarometro" duomenimis, lietuviai šiandien labiausiai iš visų europiečių yra susirūpinę maisto produktų keliama rizika, o apie 90 proc. gyventojų nepasitiki maisto priedais.
Anot VMVT vadovo Jono Miliaus, menką pasitikėjimą lemia informacijos apie maisto priedus trūkumas ir pavienių gamintojų mėginimai neteisėtai patenkinti savo sveikata besirūpinančių vartotojų poreikius.
"Kai yra tokia padidinta baimė, mūsų gamintojai taip pat pradėjo gudrauti, gaminti "be E". Mūsų paskutiniai patikrinimai įrodė, kad tai yra rinkodaros dalykas", - vieną iš menko pasitikėjimo maisto priedais priežasčių nurodė J. Milius.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius pažymėjo, kad susirūpinimas maisto priedų poveikiu sveikatai plačiai aptarinėjamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, tačiau trūksta objektyvesnės diskusijos šiuo klausimu.
"Dėl susirūpinimo maisto priedais yra populiaru kalbėti visur, ne tik Lietuvoje. Mūsų spauda daug kalba ir diskutuoja, tačiau VMVT labai svarbu, kad ši informacija būtų teikiama teisingai ir visuomenė nebūtų gąsdinama. Formuojasi nuostata, kad visi maisto priedai yra nuodai. To tikrai negalima pasakyti taip vienareikšmiškai", - antradienį spaudos konferencijoje "Maisto priedų reikšmė šiandien ir ateityje" kalbėjo Z. Stanevičius.
VMVT pareigūnų teigimu, visi Lietuvoje naudojami maisto priedai yra patikrinti ir licencijuoti, todėl bijoti dėl jų saugumo nereikėtų. Tikrinama ir į Lietuvą įvežamų maisto produktų sudėtis, o neleistinų maisto priedų turinčių produktų neleidžiama parduoti.
Anot konferencijos dalyvių, bene didžiausią problemą maisto priedų naudojime sukelia nesąžiningas produktų ženklinimas, kuris tiek klaidina vartotojus, tiek trukdo sąžiningai konkurencijai.
"Lietuvos ir užsienio gamintojai žinodami, kad vartotojai yra labai jautrūs dėl maisto priedų naudojimo, bando sukurti tokius maisto produktus, kuriuose nebūtų maisto priedų. Deja, mūsų tyrimai rodo, kad ne visiems gamintojams pavyksta sukurti produktus be maisto priedų, nors ženklinime aiškiai parašyta priešingai. Tokiu atveju veikiama nesąžiningai kitų gamintojų ir vartotojų atžvilgiu", - sakė Z. Stanevičius.
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės Editos Bishop, norėdami savo produktus ženklinti kaip neturinčius tam tikrų maisto priedų, gamintojai privalo turėti tai įrodančius dokumentus. Kitu atveju tokia veikla galėtų būti traktuojama kaip vartotojų klaidinimas, už tai numatomos baudos.
Paklausti apie naują maisto produktų ženklinimo tvarką, kai nuo šių metų gruodžio 1 d. nebebus galima naudoti etikečių su teiginiais, nurodančiais, jog gaminys yra be jokių maisto priedų, konferencijos dalyviai pabrėžė, kad dalis gamintojų, nenorėdami rizikuoti savo reputacija, jau dabar atsisakė tokio ženklinimo.
Anot "Biovelos" įmonių grupės vadovo Virginijaus Kantausko, gamintojai rūpinasi savo įvaizdžiu, o pažeidžiantys produktų ženklinimo tvarką nubaus patys save.
VMVT duomenimis, 2011 m. į Lietuvą buvo importuota 610 t maisto priedų.
ELTA primena, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar pernai pradėjo ir šiemet vykstančią akciją "Ar "Be E" tikrai yra be "E" ir reguliariai tikrina įvairių maisto produktų grupių, kurių ženklinime yra apeliuojama į kokias nors išskirtines tų produktų savybes, atitiktį.
Gamintojų turimos etiketės su teiginiais "Be E", "Be jokių E" ir pan. gali būti naudojamos iki šių metų lapkričio 30-osios, jei gamintojas gali pateikti įrodymų, kad gamyboje nebuvo naudoti maisto priedai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą