Žmonių saugumas - medikų rankose

Šalies įstatymai teismo sprendimu leidžia žmones, sergančius užkrečiamosiomis ligomis ir vengiančius gydytis, pusę metų gydyti privalomąja tvarka ir izoliuoti. Dėl to Alytaus tuberkuliozės ligoninei net buvo skirta lėšų specialioms patalpoms įrengti, tačiau apsirūpinti apsauga pinigų
nebeužteko.

Sergančiųjų daug

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, Lietuva priklauso aštuonioms pasaulio valstybėms, kuriose daugiausia žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. Lietuvoje atviroji plaučių tuberkuliozė išplitusi labiau nei kaimynėse Estijoje ir Latvijoje.

“Lietuva pagal sergamumą visada lenkdavo kitas Baltijos šalis - tokia situacija išliko iki šiol”, - teigė Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos narė, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja doc. Edita Davidavičienė.

Bene daugiausia problemų medikams ir visuomenei kelia atsparia tuberkulioze sergantys asmenys bei tie, kurie serga atvira tuberkulioze ir nesigydo.

“Dauguma nori gydytis ir nori išgyti, tačiau 5-10 proc. gydytis nenori, nuolatos pažeidžia gydymo režimą, girtauja, būna agresyvūs, - teigia

E.Davidavičienė. - Tokie pacientai dažniausiai serga atsparia tuberkulioze. Medikai savotiškai tampa tokių pacie-ntų įkaitais - darome viską, kad jie gydytųsi, neišvarome jų iš ligoninės, iki paskutinės minutės kenčiame jų pasityčiojimus, tačiau naudos iš to nedaug. Mums rūpi gydyti tuos žmones, nes mūsų tikslas - apsaugoti nuo to baisaus užkrato visuomenę”.

Žmonės, sergantys atsparia tuberkulioze ir nesigydantys, platina ligos užkratą aplinkoje, kur gyvena sveiki žmonės. Tokie pacientai gydytis į ligoninę gulasi tada, kai jiems tai patogu, o po kurio laiko gydymą nutraukia ir išeina. Atsparios tuberkuliozės gydymas labai brangus, bet jei jis nutraukiamas nebaigus šešių mėnesių gydymo kurso, jis bevertis, t.y. vaistams išleisti mokesčių mokėtojų pinigai išeikvojami be reikalo.

Leista gydyti privalomai

Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programa numato griežtesnes kontrolės priemones - gydymo vengiantys asmenys gali būti guldomi į ligoninę privalomai, padedant policijos pareigūnams. Dėl to Alytaus tuberkuliozės ligoninėje buvo atidarytas Būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo skyrius.

“Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas reglamentuoja, kad medikai, užpildę tam tikrą dokumentą, apibūdinę ligonį, jo ligos eigą, gydymosi režimą, informuoja savivaldybės gydytoją, kodėl jie nori siųsti konkretų ligonį privalomai gydyti, - teigia E.Davidavičienė. - Savivaldybės gydytojams savivaldybėse buvo pavesta sudaryti būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo komisijas. Komisija, nusprendusi, kad pacientui tikrai reikalingas privalomasis gydymas, pateikia dokumentus teismui. Per septynias dienas teismas nusprendžia, pritarti komisijos siūlymui ar ne”.

Patirtis skirtinga

Neseniai pranešta, kad Lazdijų rajone piktybiškai vengiantiems gydytis nuo tuberkuliozės ir kitų užkrečiamų ir aplinkiniams pavojingų ligų asmenims toks gydymas bus taikomas ir privaloma tvarka.

“Nerimą mums kėlė didėjantis tuberkulioze sergančių asmenų skaičius rajone. Nemaža dalis itin pavojinga aplinkiniams, ypač atvira šios ligos forma sergantys asocialūs asmenys. Tokius labai sunku priversti gydytis ir paguldyti į stacionarą, o pagal patvirtintą tvarką jie bus priverstinai vežami gydytis į Alytaus tuberkuliozinę ligoninę”, - sakė Lazdijų rajono savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė, inicijavusi tokio sprendimo rengimą.

Tuo tarpu bene aktyviausiai privalomai gydytis į Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę sergančius ir vengiančius gydytis asmenis siuntusi Šiaulių tuberkuliozės ligoninė neseniai “nudegė”. Per pastaruosius keletą metų Šiaulių ligoninė į Alytų buvo nusiuntusi 9 pacientus. Kai kurie jų pabėgdavo, nes Alytaus ligoninė nepajėgi užtikrinti apsaugos, tačiau policija juos rasdavo ir grąžindavo atgal. Alytus priimdavo, tačiau neseniai vieną pacientą Alytaus ligoninė gydyti atsisakė.

“Pasinaudojome Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, bene vieninteliai šalyje viską padarėme taip, kaip priklauso. Tačiau vienas ligonis, nepaisant teismo sprendimo, mums buvo grąžintas, nes nusiųstas į Alytaus ligoninę grasino daktarui fiziškai susidoroti, - “Respublikai” sakė Šiaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės direktorė Vita Globytė. - Sutvarkyti dokumentus, pasiekti teismą, kad būtų priimta nutartis gydyti nuo tuberkuliozės privalomai, nėra taip lengva, tai gana ilgai užtrunka. Tad mūsų savivaldybei nusviro rankos, kai pacientą grąžino. Juk tam skyrius ir buvo įkurtas, kad izoliuotų žmogų ir gydytų ten pusę metų, kol jis taps nepavojingas visuomenei. Vadinasi, realiai pačių agresyviausių ir visuomenei pavojingiausių pacientų dėti nėra kur”.

V.Globytės teigimu, iš esmės tokia ligoninė, kur aplinkiniams pavojingi pacientai būtų izoliuojami ir gydomi privalomai, reikalinga, bet ji turi būti specialiai parengta, turėti apsaugą.

Skaičiai

2008 m. plaučių tuberkulioze sirgo 2097 asmenys. Palyginti su 2007 m., sergančiųjų skaičius sumažėjo 150 atvejų.

1216 žmonių pernai plaučių tuberkuliozė diagnozuota pirmą kartą.

Pernai nustatyti 287 atsparios plaučių tuberkuliozės atvejai, iš jų 104 - nauji.

Tuberkuliozė pernai diagnozuota 127 vaikams iki 17 metų, 2007 m. - 104.

Plaučių tuberkuliozė diagnozuota 21 vaikui, iš jų 16 sirgo atvira plaučių tuberkulioze.

Komentarai

Antanas Strazdas

Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės direktoriaus pavaduotojas, gydytojas pulmonologas

Mums skyrė lėšų - suremontavome patalpas, įrengėme vaizdo kameras, kad galima būtų pacientus stebėti, bet nėra kam pro tas kameras žiūrėti - nei Vyriausybė, nei apskritis pinigų neskyrė. Tam reikia apie 130 tūkst. litų per metus. Viskas, ką mes galime padaryti, - tai pacientus perrengti pižamomis. Tačiau kas iš to? Reikia pamatyti, kas vyksta, kai ateina “pagrabinės” - neįgalumo pensijų mokėjimo diena - ir jie užgeria... Būtų bent kokia apsauga - vis saugiau jaustumės. O dabar - nieko. Tvarkomės savo jėgomis. Su jais pavyksta susitarti tik gražiuoju ir pasitelkiant diplomatiją. Kalbamės, įtikinėjame, kad nėra tikslo bėgti, geriau išsigydyti.

Tokia įstaiga, kur sergantieji tuberkulioze būtų gydomi privalomai, tikrai reikalinga, nes tie pacientai yra bevaliai. Patekę pas mus, likę be nuolatinių draugų, kai kurie truputį apsiramina, nusprendžia gydytis. Tačiau viskas, ką pasiekiame, - tik medicinos personalo jėgų ir nervų sąskaita.

Doc. Edita Davidavičienė

Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos narė

Reikėtų peržiūrėti įstatymus, šiek tiek supaprastinti patį procesą. Dabar dokumentų tvarkymas užima daug laiko, daug įvairaus popierizmo. Manau, visa tai reikėtų supaprastinti. Jeigu trijų gydytojų konsiliumas įvertina, kad ligonis nesilaiko režimo ir jam reikalingas sustiprintas režimas, manau, reikėtų tuo patikėti ir apsieiti be jokių teismų. Be abejo, tai reikia derinti su Teisingumo ministerijos atstovais, atsakingais darbuotojais.

Be to, mano žiniomis, Alytaus ligoninėje nėra užtikrinta apsauga, už režimo pažeidimus pacientus išrašo. Tačiau tam ir siunčiami ten sudėtingi ligoniai, kad būtų užtikrinta jų priežiūra ir sauga. Iki šiol tai nėra daroma.

Yra Pravieniškėse labai gera institucija - galėtų juos laikyti ten. Lėšos juk tos pačios - valstybės. Kuo tie pacientai skiriasi nuo nusikaltėlių? Jie juk platina bacilą ir užkrečia niekuo dėtus žmones. Ar tai ne nusikaltimas? Tai dar baisiau...

Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”