Pirmadienį savaitraščio "Veidas" paskelbtame reitinge pirmoji vieta atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijai, antroji - Vilniaus jėzuitų gimnazijai, trečioji - Kauno jėzuitų gimnazijai.
Visos Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos vertintos pagal tai, kiek jų abiturientų įstojo į Lietuvos universitetus vadinamuoju pirmuoju pageidavimu ir kiek jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Reitingas sudarytas remiantis 2009 m. abiturientų laidos mokslo rezultatais.
Klaipėdoje keičiasi lyderiai
Nors vyrauja nuomonė, jog Klaipėdoje prestižinės gimnazijos yra dvi - "Ąžuolyno" ir Vytauto Didžiojo - šįkart reitinge rezultatai kitokie.
"Ąžuolyno" gimnazija stabiliai pirmauja - ji reitinge užima 12 vietą. Tuo tarpu Vytauto Didžiojo gimnazija - vos 96. Ją aplenkė 14 vietoje įsikūrusi "Aitvaro" gimnazija, 39-oje esanti Hermano Zudermano gimnazija bei 78-ojoje vietoje atsidūrusi Vydūno vidurinė mokykla.
Už šių mokyklų rikiuojasi jau tik 205-oje pozicijoje esanti "Varpo", "Žemynos" (224), "Vėtrungės" (259), "Aukuro" (268), Baltijos (307) gimnazijos. Toli atsilikusi nuo kitų mokyklų, 440-oje vietoje, žengia "Žaliakalnio" gimnazija. Už jos 19 pozicijų žemiau - "Pamario" vidurinė mokykla.
Viso sąraše - 499 mokyklų pavadinimai.
Neatitinka realybės?
Dažnai esame linkę tikėti reitingais ir jais remiamės rinkdamiesi vieną ar kitą mokyklą. Tačiau siauro profilio reitingas neleidžia daryti tinkamų išvadų apie mokyklos lygį. Todėl švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys komentuodamas reitingą išreiškė nemažai abejonių dėl jo objektyvumo.
"Reitingus mes mėgstame ir nieko čia nepadarysi, tačiau reikia žinoti, jog šitas labiau orientuotas pagal stojimą į aukštąsias. Aš užduočiau klausimą - o jeigu vaikas tais metais išvažiavo savanoriauti, kad per patirtį atrastų save? Ar jo pasirinkimas turės įtakos reitingui? Ar reitingas atspindi socialinį kontekstą, kad mokykla turi mokyti ne tik gabiausius, bet visus vaikus?" - sakė viceministras.
Abejoti reitingu leidžia ir tai, jog, Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, tarp daugiausiai šimto balų įvertinimų gavusių mokyklų visgi pateko Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija (35 "šimtukai") ir Vytauto Didžiojo gimnazija (30 "šimtukų"). Todėl kyla klausimas, kodėl šias mokyklas skiria 84 pozicijos? Atsakymų labai daug.
Viceministro ir kitų švietimo specialistų teigimu, vertinant pagal tai, kiek abiturientų įstojo iškart pirmuoju prašymu ar kiek išvyko studijuoti į užsienį, mokyklos lygio nusakyti neįmanoma. Galbūt mokinys pirmu numeriu pasirinko vietą, kurioje nereikėjo aukščiausių įvertinimų? Galbūt mokinys visus egzaminus išlaikė šimtukais, bet pasirinko mažiau populiarią specialybę, nes jo tokie poreikiai? Reitingo kritikų nuomone, visa tai parodo ne mokyklos lygį, o jos gebėjimą mokinius orientuoti į tinkamas sritis.
Klaipėdos švietimiečiai vertina skeptiškai
Panašios nuomonės yra ir Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros reikalų departamento Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
"Reitingą vertiname skeptiškai, kaip ir kasmet. Nėra reitinguojama kokybė, o žvelgiama tik į tai, ar tikslingai mokinys pasirinko studijų programą. Apskritai kritikuojame tokius reitingus, nes jie nieko neparodo ir tik iškraipo situaciją. Pavyzdžiui, "Pamario" mokykloje mokosi tie, kurie negali mokytis dieną, jie eina į vakarines pamokas. Kaip galima lyginti ją su kitomis gimnazijomis? O mokyklai, žinoma, skaudu.
Išvis kyla klausimas, kaip jie galėjo gauti duomenis, kiek jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas, jei tokių duomenų net nėra. Gal mokinys dirbti nusprendė? Ir tokie reitingai turėtų būti daromi apsisprendus valstybiniu mastu. Nėra vienintelė mokyklos paskirtis paruošti mokinį aukštajai mokyklai. Tik tuo atveju, jei kalbėsime apie paruošimą akademiniam lygiui, galima įtraukti olimpiadininkų rezultatus, "šimtukus" ir panašius rodiklius", - VE.lt sakė vedėja.
Be "šimtukininkų" ir akademinių dalykų, specialistams, komentuojantiems šį reitingą, kyla ir daugiau klausimų. Kodėl nebuvo įvertinta ir kita labai svarbi mokyklų grandis - mokytojai? Kur jų kvalifikacijos įvertinimas?
Ar mokykla gali skaitytis geriausia, jei joje, pavyzdžiui, didelis nusikalstamumo lygis? Ir atvirkščiai, jei mokykloje vyrauja puiki atmosfera? Galų gale, ar mokykloje veikia mokinių savivalda? Kiek mokinių dalyvauja visuomeninėje veikloje?
Šie klausimai kol kas retoriniai ir vargu, ar artimiausiu metu bus kitokie, nes plataus profilio mokyklų reitingo parengimas kainuotų daug laiko ir pinigų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą