Abiturientų mažiau, pasirinkimai - racionalesni?
Abiturientų mažiau, pasirinkimai - racionalesni?

Kasmet mažėjant moksleivių skaičiui, valstybė nemažina studijų krepšelio bei imasi priemonių stiprinti įtaką abiturientų studijų pasirinkimui. Šiemet žadama finansuoti daugiau studijų krypčių, didžiausią dėmesį skiriant technologijos mokslams. Į tai reaguoja ir aukštosios mokyklos, kviesdamos rinktis naujas ar atnaujintas perspektyvias studijų programas.

Artėjant brandos egzaminų karštligei, žvilgsnis krypsta į aukštąsias bei profesines mokyklas, siūlančias rinktis gausybę įvairiausių studijų. Abiturientų egzaminų pasirinkimai rodo, kad renkamasi laikyti daugiau egzaminų, tačiau populiariausiųjų sąrašas pernelyg nesikeičia. Vis dėlto tikimasi, kad būsimi studentai profesiją rinksis atsakingai, atsižvelgdami į realų darbo rinkos poreikį.

Egzaminai - "klasika"

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 37,3 tūkst. kandidatų (pernai - 38,5 tūkst.), vienas abiturientas vidutiniškai laikys apie 3,42 egzamino (2014 m. - 3,38).

Daugiausia abiturientų rengiasi laikyti valstybinį anglų kalbos egzaminą - beveik 21,9 tūkst. (12,4 proc. daugiau nei pernai), lietuvių kalbos - beveik 21,1 tūkst. abiturientų. Trečioje vietoje liko matematika (15,3 tūkst. kandidatų), ketvirtoje - istorija (13 tūkst.).

Atkreipiamas dėmesys, kad jau trečius metus daugėja pasirinkusiųjų laikyti geografijos valstybinį brandos egzaminą - šiais metais jį rinkosi beveik 6,2 tūkst. (16,58 proc.) kandidatų (praėjusiaisiais metais - 15,27 proc.).

Pažymima, kad padaugėjo prancūzų ir vokiečių valstybinių brandos egzaminų pasirinkimų. Specialistų teigimu, tai, kad daugiau kandidatų renkasi laikyti trijų užsienio kalbų - anglų, prancūzų ir vokiečių - valstybinius brandos egzaminus, siejama su šiais metais įsigaliojančiu nauju reikalavimu - stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose užsienio kalbos mokėjimo lygis turi būti ne žemesnis kaip B1.

Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniaisiais metais, technologijų brandos egzaminas (9317 kandidatų).

Dėmesys technologijų studijoms

Prieš kurį laiką Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2015 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Šiemet ši suma siekia daugiau nei 8 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų - 7,861 mln. eurų - atiteks priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 209 tūkst. eurų - studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose su studijų stipendija.

Nors abiturientų skaičius šiemet mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka panašus, kaip ir 2014 m. Daugiausia lėšų, daugiau nei trečdalis visos sumos, skiriama technologijos mokslams.

Pagal preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymą, numatytas didesnis krypčių grupių skaičius universitetuose - 20, kolegijose išlieka 11 krypčių grupių. Universitetinėse studijose numatytas valstybės finansavimas 7 408 studijų vietoms, koleginėse - 6668.

Šiemet daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų numatyta fiziniams ir technologijos mokslams, ypač informacinių technologijų studijoms.

Prisideda ir darbdaviai

Tikimasi, kad racionaliau rinktis studijas, atsižvelgiant ne tik į šiandien populiarias studijas, tačiau ir realų darbo rinkos poreikį, padės būsimų darbdavių įsitraukimas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasirašė jau 7 bendradarbiavimo sutartis su verslininkais, pramonininkais dėl tikslinio įvairių profilių darbuotojų rengimo.

Šiemet pasirašius septintąją sutartį dėl tikslinio inžinerinio profilio darbuotojų rengimo, švietimo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė, kad Lietuvos pramonei dabar itin svarbu parengti daugiau inžinerinio profilio aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kuriems nėra būtinas aukštasis išsilavinimas. Tvirtinama, kad Lietuvos darbdaviams stinga tokių specialistų, tad jie įsipareigoja veikti kartu su švietimo įstaigomis, kad rengimas būtų kokybiškas.

Ministerija ir darbdaviai prognozuoja, kuriems šalies regionams kokių kvalifikuotų vidurinės grandies inžinerinės pramonės darbuotojų trūksta, pavyzdžiui, įvardinama, kad Klaipėdoje reikalingi laivų remontininkai ir suvirintojai, Alytuje - metalo apdirbėjai ir suvirintojai.

Įveda kartelę

Specialistams atvirai kalbant apie tai, kad kai kurie moksleiviai neįvertina savo realių galimybių studijuoti aukštojoje mokykloje, siekiant atrinkti būsimus studentus, šalies aukštosios mokyklos šiemet buvo paragintos įsivesti stojamojo balo kartelę.

Sausį ŠMM kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama jau šiemet stojantiesiems taikyti minimalų priėmimo balą. Jau žinoma, kad tai darys trys ketvirtadaliai aukštojo mokslo įstaigų: 21 iš 27 valstybinių aukštųjų mokyklų (13 iš 14 universitetų ir 8 iš 13 kolegijų). Stojamojo balo kartelę iš viso taikys beveik du trečdaliai Lietuvos aukštųjų mokyklų - iš 45 šiuo metu Lietuvoje veikiančių valstybinių ir nevalstybinių universitetų ir kolegijų stojančiuosius atsirinkti planuoja 28.

"Aukštosios mokyklos, kurioms rūpi studijų kokybė, nusistato ją užtikrinančias priemones, tarp jų ir reikalavimus stojantiesiems. Tai daro ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetai ir kolegijos. Skatindami aukštąsias mokyklas įsivesti priėmimo kartelę siekiame įtvirtinti vakarietišką praktiką, - yra sakęs tuometis švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. - Svarstysime poveikio priemones, kurios įpareigotų aukštąsias mokyklas rimtai žiūrėti į studijų kokybę, o ne vien siekti pasipinigauti."

Keičiasi priėmimo tvarka

Būtina pažymėti, kad vėl sugrįžtama prie trijų priėmimo etapų. Pagrindinis priėmimas vėl turės du etapus, o rugpjūtį vyks papildomas priėmimas. Taip pat neužteks turėti brandos atestatą. Norint įstoti į universitetą privaloma būti išlaikius valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o norintiems studijuoti kolegijoje - mokyklinį. Visiems stojantiesiems privalu mokėti užsienio kalbą B1 lygiu.

Prašymai priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas šiemet bus priimami nuo birželio 1 d. iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 19 d. iki liepos 8-osios, rezultatai bus paskelbti iki liepos 9 d. Pirmojo pagrindinio priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus paskelbti liepos 23 d. iki 15 val., likusios laisvos vietos bus skelbiamos liepos 29 d., 14 val. Antrojo etapo kvietimus studijuoti kandidatai gaus rugpjūčio 3 d. iki 17 val.

Prašyme studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet vietoje 12 eilučių bus tik 9, t. y. stojantieji galės pateikti ne daugiau kaip 9 pageidavimus. Be to, vietoje dviejų kvietimų studijuoti valstybės finansuojamoje ir mokamoje studijų vietoje, šiemet kandidatai gaus tik vieną - į valstybės finansuojamą vietą arba, jeigu į ją nepateko, į mokamą.

Teigiama, kad tai skatins stojančiuosius aiškiau apsispręsti dėl norimų studijuoti dalykų prioritetų, o priėmimo organizatoriams leis teikti konkretesnes konsultacijas stojantiesiems, aukštosioms mokykloms - prognozuoti realesnį pakviestųjų studijuoti skaičių.

Sidebar placeholder