Audronė Pitrėnienė: po 7-8 metų galime pajusti pedagogų trūkumą

Pasak ministrės, darbo rinkoje šiuo metu yra dirbančių pedagogų perteklius. Vienam mokytojui Europos Sąjungoje vidutiniškai tenka 15 mokinių, tuo metu Lietuvoje - maždaug 8-9. Dėl šios priežasties trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, t.y. turi iki 18 kontaktinių valandų.

"Lietuvoje kasmet pedagogines studijas baigia ir mokytojais neįsidarbina 85 proc. studentų. Tačiau ateityje numatomas jaunų motyvuotų pedagogų poreikis, mat daugiau kaip 30 proc. visų mokytojų yra vyresni nei 55 metai. Po 7-8 metų galime pajusti pedagogų, ypač fizikų ir matematikų, trūkumą", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Pitrėnienė.

Ministrės teigimu, pedagoginių studijų metu daugiau laiko turėtų būti skiriama praktinei veiklai, jos organizavimui, studentų ir mentorių bendradarbiavimui. Pasak A. Pitrėnienės, itin svarbi ir būsimų pedagogų atranka - būtina, kad pedagogo kelią rinktųsi motyvuoti ir atitinkamų savybių turintys jaunuoliai.

"Dabar taikomas motyvacinis laiškas nebeveikia, jo nebepakanka. Atranka turėtų prasidėti dar 11-oje klasėje, likus metams iki egzaminų. Tikimės, kad toks motyvacinis testas įsigalios jau nuo 2017 metų", - sakė ministrė.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, būsimųjų pedagogų studijoms šiemet pirmą kartą skirs tikslinį finansavimą.

Taip pat valstybės mastu patvirtinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. Siūloma suteikti pedagogams galimybę įgijus aukštesnę kvalifikacinę kategoriją gauti atlygį už kitas funkcijas, pavyzdžiui, mentoriaus, konsultanto, kvalifikacijos tobulinimo lektoriaus, vertintojo ir pan.