Auginu trejų metų sūnelį. Labai jį myliu, kaip įmanydama stengiuosi išvengti šiurkščių auklėjimo klaidų, bet draugė nuolat sako, kad jį lepinu, per daug visko leidžiu. Kartais pati susimąstau, kaip rasti tą aukso viduriuką tarp griežtumo, ribų nustatymo ir švelnumo, kurio nesulaikau net tuomet, kai kiti norėtų jam įkrėsti į kailį...
Dažnas klausia: "Kaip reikia auklėti savo vaiką: griežtai ar švelniai?" Manyčiau, atsakymas vienas - girti bei skatinti savo vaiką, bet jeigu jis peržengia leistinas ribas, būtina į tai reaguoti griežtumu ir tvirtumu. Nes tik tuomet mažasis pradeda suprasti žodžių "galima", "negalima", "palauk" prasmę bei esmę. O suaugusiųjų tikslas yra padėti vaikui kuo anksčiau suvokti šias sąvokas - tuomet mažiau kils auklėjimo sunkumų ir nereikės griebtis kraštutinių priemonių, tokių kaip nuobaudos ir panašiai.
Nuobaudos yra paprasčiausia elgesio valdymo dalis, bet dažnai susiduriama su tuo, jog vaikui jos tampa baubu ir savo funkcijos neatlieka. Svarbu atminti, kad bausme neturime siekti pažeminti vaiko, jos pagrindinė funkcija yra išmokyti vaiko kitokio, suaugusiųjų pageidaujamo, elgesio.
Vaikui bausmė, jei jis netenka to, ko nori ar vertina labiausiai, bausmė - jei netenka tėvų palankumo, nes kiekvienam mažyliui svarbus palankus artimųjų dėmesys. Galima pamėginti kurį laiką - tol, kol vaiko elgesys pasikeis, jis suvoks, ką blogai padarė ar tiesiog parodys, kad gailisi, atsiprašys, bendrauti formaliau, vengiant šiltumo tarpusavio santykiuose.
Dėl patirtos bausmės atsiradę pergyvenimai padeda formuotis gėdos jausmui, o jis turi pradėti reikštis apie 3-4 gyvenimo metus. Gėdos jausmas padeda atsakomybės formavimuisi. Ne veltui sakoma: "Kur gėda - ten ir sąžinė." Jei ankstyvajame amžiuje šie svarbūs - gėdos ir atsakomybės jausmai nesiformuoja, vaikas tampa egoistiškas, neatsakingas, daug meluojantis, nepatikimas.
Klausimus psichologei psichoterapeutei V. Mažeikienei siųskite į redakciją elektroniniu paštu [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą