Be aukštojo mokslo

Bendro sutarimo nėra

Neseniai pasirodė pranešimų, jog Švietimo ir mokslo ministerija planuoja nuo 2015 m. grąžinti anksčiau galiojusį fiksuotą mokestį už studijas. Tačiau švietimo ministras Dainius Pavalkis tikina, jog tai atskirų ministerijos politikų nuomonė.

„Bendro sutarimo kol kas nėra. Galima galvoti ir apie visiškai nemokamo mokslo įvedimą. Tam, žinoma, reikėtų lėšų. Galų gale nuomonę turėtų išsakyti ir visuomenė“, - sakė D.Pavalkis.

Pasak ministro, bet kokiu atveju, kalbant apie fiksuoto mokesčio už studijas įvedimą ar visiškai nemokamą mokslą, tikslas būtų panašus. Būtų panaikinamas studentų skirstymas į mokius ir nemokius. Studijų prieinamumas turėtų šiek tiek sumažėti, į programas būtų priimama mažiau studentų, įvedami griežtesni atrankos kriterijai. Žinoma, anot D.Pavalkio, mokančių už mokslą dalis vis tiek išliktų.

Kalbėdamas apie valstybinę strategiją, D.Pavalkis tikino abejojantis, ar pavyktų tiksliai nustatyti valstybės ateities poreikius.

„Tarėmės su Ūkio ministerija, kad būtų parengtos programos, prognozuojamas, pavyzdžiui, ateinančių penkerių metų poreikis, tačiau numatyti šalies ūkio vystymąsi ir kuria linkme jis suks tokiam ilgam laikotarpiui labai sunku. Tačiau bendrosios tendencijos yra aiškios. Pavyzdžiui, žinoma, kad labiausiai reikalingi ITC specialistai. Vis dėlto reikėtų galvoti ne apie prognozavimą, o apie modulinį mokymą. Kad studentas rinktųsi ne konkrečią programą, o modulius, o bestudijuodamas pasirinktų kryptis atsižvelgdamas į vyraujančias realijas“, - teigė ministras.

Kartelė nuleista

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, jog šiuo metu Lietuvoje aukštojo mokslo kartelė yra gerokai nuleista žemyn.

„Konstitucijoje parašyta, kad aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems, tačiau pagal tam tikrus sugebėjimus. Dabar kartelė yra nuleista žemyn. Atskirose studijų programose ar net kai kuriuose universitetuose gauti diplomą yra gana nesudėtinga. Tai atsiliepia visai Lietuvos Respublikai - menksta žmonių kompetencija ir kvalifikacija“, - teigė licėjaus direktorius.

S.Jurkevičius neslėpė, kad čia, jog mokantis už mokslus studentas lengvai gali gauti diplomą, yra tiesos. Jo manymu, aukštojo mokslo diplomai neturėtų būti dalijami taip lengvai. Diplomą jaunuoliai turėtų užsitarnauti atkakliu darbu ir pasiekimais. Tiesa, licėjaus vadovo teigimu, studentų gabumai neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, svarbiau, kad studentas įdėtų pakankamai pastangų ir darbo.

Jo teigimu, apskritai trūksta bendros valstybinės strategijos, o procesas yra paleistas vykti savaime. Būtent dėl to ir kyla problemos.

Paklaustas, ar licėjaus mokiniai baigdami mokslus žino, kokią profesiją rinktis ir ko Lietuvai reikės ateityje, S.Jurkevičius buvo kategoriškas: „O kas žino, ko reikės Lietuvai? Man atrodo, kad šiandien nėra nė vieno žmogaus, kuris galėtų tai labai aiškiai pasakyti, pradedant ministru pirmininku ar prezidente“, - sakė Vilniaus licėjaus direktorius.

Pranas ŽILIUKAS, KTU studijų prorektorius, LAMA BPO prezidentas:

- Esate Kauno technologijų universiteto studijų prorektorius bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, ką manote apie ketinimus reorganizuoti aukštojo mokslo sistemą?

- Rengiamos stiprios ir detalios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Kalbant apie fiksuotą mokestį, pati idėja yra labai sveikintina. Neturėtume užsiimti piliečių segregacija - vieni moka, o kiti ne. Valstybė turėtų užtikrinti lygias galimybes. Žinoma, dabar mūsų valstybė nėra pajėgi 100 proc. padengti visas vietas. Užtat ir vyksta diskusija, kaip galėtų prisidėti studentai. Tačiau reikia nepamiršti, kad dalis gerai besimokančių turėtų būti atleisti nuo to mokesčio.

- Ar dabartinė studijų sistema sudaro didesnes galimybes studijuoti ne iš tikrųjų gabiems, o gebantiems už mokslą susimokėti? Kaip to išvengti?

- Be abejo, svarbu, kad valstybė nustatytų tam tikras sąlygas. Asmuo turi būti pasirengęs studijoms. Tai gali būti slenkstis stojantiems ar panašus dalykas. Aš už tai, kad susirinktų asmenys, gebantys studijuoti bendrame sraute su gerai pasirengusiais ir taip nekristų bendra studijų kokybė.

- Ar teisingos kalbos, kad besirenkantys socialinės krypties studijas tai dažnai daro dėl to, jog tikisi lengvų mokslų?

- Galbūt iš dalies. Tačiau šiandien tai ne pagrindinė sąlyga. Socialinių mokslų kaina yra daugiau nei du kartus mažesnė nei bet kuriuose kituose moksluose. Tai lemtingas veiksnys. Turi būti kuo mažesnis studijų kainų skirtumas. Taip pat turėtų būti palengvintos galimybės rinktis gretutines studijas.

- Ar galima apskaičiuoti, kokių specialistų valstybei reikės po kelerių metų?

- Valstybės užsakymas turi egzistuoti, tačiau jis negali būti pernelyg smulkus. Nėra tokio orakulo, kuris atspėtų tikslius poreikius. Pagaliau pilietis turi teisę ne vien dirbti, bet tiesiog turėti išsilavinimą. Net ir suskaičiavus nereiškia, kad lygiai tiek reikia užsakyti studentų ir juos finansuoti. Juk nebūtinai tie žmonės baigę mokslus eis dirbti pagal specialybę. Todėl svarbiau sudaryti galimybes studentui labiau individualizuoti programą jau studijų metu, o ne tik stojant. Pagaliau turėtų būti ir kitas dalykas - aiškūs įsidarbinimo rezultatai.

- O gal derėtų reikalauti iš studentų, baigusių studijas, pagal specialybę atidirbti bent kelerius metus?

- Jeigu pagal naują modelį prie studijų finansiškai prisidėtų visi, manau, kad to pakanka. Arba tada viskas turėtų būti visiškai už dyką. Bet uždėti dvi prievoles negalima.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"