Atostogos yra puikus laikas, tik gaila, kad jos anksčiau ar vėliau baigiasi. Nors galbūt vaikas darželinukas didelę dalį vasaros lankė darželį, vis dėlto veikla šiuo metų laiku vyko kitu ritmu nei įprastai. Baigiantis vasaros atostogoms, artėjant naujiems mokslo metams tėvai ima sukti galvas, kokius būrelius, kokias lavinimo veiklas pasiūlyti savo atžaloms.
Šiais laikais tėvai trokšta užtikrinti vaikui „gerą gyvenimo startą“. Būdai ir priemonės to siekti yra labai įvairios: tai ir įvairių užsienio kalbų, fizinio lavinimo būreliai ar kitokie užsiėmimai.
Papildomus užsiėmimus vaikai neretai lanko todėl, kad tėvai mano, jog vaikams to reikia. Papildomos veiklos pasirinkimas yra labai platus: pradedant užsienio kalbų ugdymu (populiariausia anglų kalba, nors pastaruoju metu populiarėja ir kitos, pavyzdžiui, kinų ar skandinavų kalbos), menine veikla (dailės, dainavimo, šokio ar muzikavimo užsiėmimai), baigiant judriais fiziniais užsiėmimais (karatė, tenisas, baseinas, jodinėjimas, gimnastika, futbolas ir t. t.).
Papildoma veikla neabejotinai turi didelę naudą vaiko raidai: vaikas sužino naujų dalykų, mokosi naujos veiklos, lavina savo talentą. Vis dėlto kiekviena papildoma veikla apriboja ir mažina paprasto žaidimo laiką su bendraamžiais ar seserimi arba broliu.
Pernelyg daug papildomų organizuotų užsiėmimų gali sukelti daugiau žalos nei suteikti naudos. Tėvai derina vaikų būrelių laiką su savo veikla ir didžiuojasi savo gebėjimu maksimaliai produktyviai leisti laiką. Tačiau užmirštama, kad paprastas neorganizuotas žaidimas labai svarbus normaliai vaiko raidai.
Per žaidimą vaikas natūraliai pažįsta pasaulį, be to, tai būdas tarpasmeniniams santykiams užmegzti ir plėtoti. Darželinukai, kurių pagrindinė veikla turėtų būti žaidimas, žaisdami su bendraamžiais kuria savo pasaulį, grindžiamą tam tikromis pačių sukurtomis taisyklėmis, kas skatina vaizduotę.
Žaisdami žaidimus pagal tam tikras taisykles vaikai išmoksta ir noriai laikosi socialinių normų. Laisvas ir nevaržomas kalbėjimasis su bendraamžiais ugdo komunikacinius įgūdžius.
Vaikų žaidimus galima suskirstyti į tris grupes:
- Žaidimai, kurių pagrindas yra judėjimas, lavina motorinius vaiko gebėjimus;
- Žaidimai, kurių pagrindas yra konstravimas, pavyzdžiui, bokšto statymas iš kaladėlių, ugdo ne tik smulkiąją motoriką, bet ir bendravimo gebėjimus, komandinius santykius;
- Teminiai žaidimai (parduotuvė, gydytojas, mokytojas ar pan.), kurių metu vaikas mokosi „vaidmenų“, esančių tikrame gyvenime.
Nors žaidimo klasifikacijų yra nemažai, iš tikrųjų tėvams net nebūtina jų žinoti ir gilintis į jas norint planuoti vaiko laisvalaikį. Paprastai vaikai patys intuityviai užsiima veikla, kuri jiems yra maloni. Dar neseniai vaikai visą savo laisvalaikį leisdavo kieme, parke, aikštelėje laisvai žaisdami. Aišku, ir dabar jie šitaip leidžia laiką, tik trumpiau, atidžiau stebimi tėvų, o kartais ir su tėvų parinktais draugais ar žaisdami jų nurodytus žaidimus.
Šiais laikais mažyliui yra atimta galimybė savarankiškai pažinti pasaulį. Kiemo draugystės, regis, baigia išnykti. Vaikas tampa priklausomas nuo tėvų valios, dažnai net negalėdamas pasirinkti tos veiklos, kurią jis nori. Laisvas ir nevaržomas žaidimas neturėtų būti suprantamas kaip vaiko nepriežiūra. Tėvų neprižiūrėtas vaikas ir laisvai save reiškiantis žaidžiantis vaikas – tai ne tas pats.
Tėvai dažnai mano, kad vaikas, bėgiodamas po kiemą užuot lankęs kokius nors būrelius, tik beprasmiškai švaisto laiką. Vaikui nėra leidžiama išbėgti į kiemą pasikarstyti ar pasisupti, vietoj to siūloma „naudingai“ leisti laiką būrelyje.
Vaikai, kurių laikas yra organizuojamas suaugusiųjų, geriau prisitaiko atlikti numatytą suplanuotą veiklą, jie klauso vadovaujančiojo, greičiau suvokia instrukcijas ir sėkmingiau jas vykdo. Tačiau vaiko, kuris nuolatos vykdo instrukcijas, gebėjimas improvizuoti ir savarankiškai susikurti naują žaidimą yra tarytum nuslopintas. Vėliau, atsiradus tokiai galimybei, pasigirsta: „Ką man dabar daryti?..“, „Nėra ką veikti...“ ir pan.
Prieš vedant vaiką į būrelį, svarbu gerai apmąstyti įvairius dalykus. Nepamirškite, kad lankantys darželį vaikai dalyvauja organizuotame ugdymo procese, kuriame yra įpinta įvairių ugdomųjų veiklų. Jos trunka neilgai ir yra išdėstytos taip, kad vaikas nepavargtų. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau gali sukaupti dėmesį į vieną veiklą, tad būrelis, trunkantis 45 min. ar ilgiau, gali jį varginti ir galų gale tapti neįdomus. Jei vis dėlto vaikas kuo nors labai domisi ar nelanko darželio, atsakingai parinktas būrelis jam bus, be abejo, naudingas. Svarbu, kad veikla domintų vaiką, o ne tik tėvus, kad būrelyje veikla būtų parengta atsižvelgiant į vaiko amžių.
Nors nemažai tėvų mano, kad būdamas su vyresniais vaikais jaunesnis vaikas greičiau subręs, labiau stengsis, tačiau taip nėra. Akivaizdu, kad naujos veiklos atlikimas kelia vaikui įtampą, o esant tarp didesnių, labiau įgudusių vaikų tas nerimas tik didės.
Rašyti komentarą