"Savivaldybės administracijoje daug diskutavome, koks turi būti tas procentas, ir nusprendėme, kad tėvai turi pajusti naudą. Jei politikai pritars tokiam sprendimui, gali būti, kad kai kurie teikėjai ir atsisakys vykdyti programas, nes administravimo našta nėra lengva", - sakė Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Kai kurie politikai klaidingai suprato, kad mokesčiai už remiamus būrelius mažės 80 proc. nuo visos sumos, tad L. Prižgintienė akcentavo, jog kalbama tik apie dotuojamas lėšas.
"Pavyzdžiui, jei dabar tėvai už būrelį moka 120 eurų, o valstybės skiriamos lėšos sudaro 10 eurų, tai tėvams reikės mokėti 112 eurų", - kaip reikia skaičiuoti, paaiškino L. Prižgintienė.
Tiesa, tokių didelių remiamų būrelių kainų Klaipėdoje, pasak Švietimo skyriaus vedėjos, tikrai nėra. Tėvams vidutiniškai tenka mokėti 15-25 eurus, nors yra nemažai ir tokių būrelių, kurie tėvams nieko nekainuoja.
L. Prižgintienė apgailestavo, kad skiriamų lėšų neformaliajam švietimui mažėja. Anksčiau suma kiekvienai savivaldybei buvo paskaičiuojama moksleivių skaičių padauginus iš 5 eurų, o šiemet ji sumažėjo daugiau nei perpus. Tad dabar Klaipėdoje vieno vaiko neformaliajam švietimui bus galima skirti tik 10 eurų.
Apraše įrašytas reikalavimas, kad tokiu atveju, jei vienam vaikui tenka mažiau nei 10 Eur per mėnesį, lėšos pirmumo tvarka turi būti skiriamos tiems vaikams, kurie nelanko jokios Savivaldybės lėšomis finansuojamos programos.
Numatyta ir daugiau pakeitimų. Siūloma leisti programų teikėjams iš dotuojamų lėšų nuomotis patalpas. Iki šiol tai buvo draudžiama.
Vakar posėdžiavęs miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas pritarė tokiems pakeitimams, bet galutinį žodį tars pati Taryba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą