Teritorijų planavimo komitete svarstant klausimą, kuriuos Klaipėdos mieste esančius objektus reikėtų įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą itin karštos diskusijos užvirė, kai prabilta apie buvusios Vydūno mokyklos pastatą, esantį Daržų g. 18.
Kadangi miesto taryba nesutiko šį pastatą griauti už savivaldybės lėšas, valdininkai siūlo kitą variantą - pastatą privatizuoti ir jį įsigijusiam asmeniui leisti naudotis žemės sklypu, ant kurio jis stovi.
Vertintojai pastatą įvertino 2 milijonais litų, o žemės sklypą - milijonu litų. Taigi radus pirkėją - miesto biudžetas pasipildytų 3 milijonais litų.
"Aš norėčiau, kad visuose galimuose dokumentuose atsispindėtų reikalavimas, kad pastatą privatizavęs asmuo vykdys detaliojo plano sprendinius ir tą pastatą nugriaus, pavyzdžiui per du metus", - pageidavo Benediktas Petrauskas.
"Koks tikslas tuomet už du milijonus įsigyti pastatą, kurį tu privalai nugriauti?" - logikos nematė Rimantas Cibauskas.
Savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė paaiškino, kad sklypas pačioje miesto širdyje yra labai patrauklus, tad tikimasi, kad norinčiųjų į jį investuoti tikrai atsiras, nors ir su papildoma sąlyga, jog pastatas turi būti nugriautas.
"Nebūkime naivūs, jei nėra rimto juridinio preteksto, politikai vėliau neturės jokio preteksto neišduoti sąlygų planavimui, tad nauji savininkai galės keisti detaliojo plano sprendinius", - pastebėjo Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
Todėl ji sutiko pritarti šiam projektui tik su sąlyga, jei bus įtraukta pastaba, jog miesto tarybai šis klausimas bus pateiktas kartu su privatizavimo programos projektu.
Politikai nepraleido progos nusistebėti, kaip į apleistas buvusios mokyklos patalpas buvo įleisti menininkai.
"Juk mokykla ir buvo uždaryta todėl, kad ten esą mokiniams nesaugu. O menininkams - saugu?", - stebėjosi R. Cibauskas.
Žinia, kol nėra aiškaus politinio sprendimo, ką toliau daryti su Daržų g. 18 esančiomis patalpomis, valdžia jas sutiko užleisti kūrybingam Klaipėdos jaunimui. Tačiau menininkai žino, kad patalpose dirbti jie galės tik tol, kol neatsiras naujas šeimininkas ir kol nebus nuspręsta pastatą nugriauti.
Tokia praktika įprasta ne tik daugelyje pasaulio šalių, bet taikoma ir Lietuvoje. Mūsų šalyje jau yra pavyzdžių, kaip apleistas patalpas atidavus naudoti menininkams, šie savo veikla tarsi sukuria pridėtinę vertę ir toms patalpoms, ir visai vietovei. Tuomet, susigundę vietos patrauklumu, iš paskos esą ateina ir nekilnojamojo turto vystytojai.
Iš viso 1,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate yra 30 skirtingo dydžio patalpų.
Sklypo, kuriame stovi Vydūno vidurinė mokykla, detalusis planas patvirtintas dar 2003 metais. Jame numatyta, kad pastatas turi būti nugriautas ir nurodyta, kad sklypo paskirtis - komercinė, o tai reiškia, kad sklype turėtų būti statomi ne gyvenamieji namai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą