Daugiau studentų universitetuose bus ruošiama valstybės užsakymu

"Inžinerinės, technologinės, miškininkystė, slauga - tai yra tos specialybės, kuriose didžiausia tikimybė, kad (baigę studentai, - ELTA) liks Lietuvoje, o neišvažiuos laimės ieškoti kitur", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo D. Pavalkis vardino kryptis, kurioms bus suteiktas tam tikras skaičius valstybės finansuojamų vietų.

Iš buvusių 11 krepšelių paskirstymo krypčių, pasak ministro, buvo padaryta 19, kai kurias grupes suskaidant.

"Atsirado tokios grupės, kurios niekaip negalėjo bendroje sistemoje, liberaliai skirstant tuos krepšelius, sukonkuruoti dėl valstybės finansavimo toje ar kitoje specialybėje. Yra padaryti tam tikri pakeitimai, kurie leis studentams ateiti į tas specialybes, kurių reikia Lietuvai, su valstybės finansuojama vieta", - sakė D. Pavalkis.

Dėl to mažesnis finansavimas, ministro teigimu, teks socialiniams, humanitariniams mokslams, teisei, vadybai.

D. Pavalkis atkreipė dėmesį, kad įvairių šaltinių, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ir Darbo biržos, statistika dažnai ne visiškai teisingai atspindi tiesą, yra prieštaringa. Pasak jo, pasitaiko situacijų, kuomet susitikimuose, su, pvz., miškininkais, paaiškėja, kad vienos ar kitos krypties specialistų ruošimas reikalingas, nors Darbo biržos statistikoje tai neatsispindi.

Ateityje, pasak D. Pavalkio, bus siekiama, kad Švietimo ir mokslo ministerijai iš Finansų ir Ūkio ministerijų būtų pateiktos rinkos Lietuvos ūkio augimo prognozės keliems metams į priekį, kita statistika. Antraip, pasak jo, specialybių, kurių reikės šalies ūkiui, tiksliai planuoti nebus įmanoma.

Ministras pažymėjo, kad, net ir turint prognozes, tiksliai nuspėti, kokių specialybių reikės Lietuvos ūkiui po ketverių ar šešerių metų, yra neįmanoma, todėl pereinama prie modulinio mokymo.

"Studentas mokomas vienoje kryptyje ir, likus, sakykim, metams iki jo baigimo bakalauro ar magistro studijų, jam suteikiami papildomi įgūdžiai, papildomi gebėjimai, ir jis išeina tiksliai paruoštas tai specialybei, kurios reikia darbo rinkai tuo metu", - aiškino modulinio mokymo sistemą D. Pavalkis.

Papildomo finansavimo, pasak ministro D. Pavalkio, švietimo sistemai kol kas nenumatoma. Jo teigimu, lėšų atsirasti gali nebent metų viduryje peržiūrint biudžetą.