Diplomas nėra aukštasis išsilavinimas

- Profesoriau, jau susipažinote su pirmakursiais?

- Ta pažintis vos tik prasidėjo. Suprasti, kas yra susiformavę jų galvose, galima bus tik bent po pusmečio bendravimo per paskaitas, seminarus ir, aišku, per egzaminą.

- Kuo skiriasi jūsų laikų studentai nuo dabartinių?

- Viena dalis studentų rimtai kimba į mokslus, kita dalis paskaitose žaidžia aifonais - aipadais, o trečia dalis nuobodžiauja, galvodami, kad ir taip žino pakankamai ir kad profesorių kalbos jiems naudos neduos. Ir anais, ir šiais laikais Dievo apdovanotų išskirtiniais gebėjimais, talentu mokslams tėra 5-6 proc. Kompiuteriai talentų negimdo. Seniau studentai neturėjo tiek informacijos dirgiklių, guglo - vikipedijos, todėl mokėsi stropiau.

- Taigi, kas lemia studijų kokybę?

- Ilgametis mūsų rektorius, vienas iš Mykolo Romerio universiteto kūrėjų Alvydas Pumputis yra sakęs: lemia du dalykai - tai, ką universitetas gali suteikti studentui, ir tai, ką iš universiteto perima pats studentas. Studijų kokybės formulę sudaro šių dviejų veiksnių sandauga.

- Daug kas galvoja, kad kokybę lemia tarptautinio lygio studijų programos.

- Nė viena programa neduos studentui investicinės grąžos, jei jis pats neįdės daug kruopštaus ir sąmoningo darbo. Išsilavinimo vertę kuria ne pačios programos, o jų talentingas dėstytojas ir imlus, darbštus studentas. Išsilavinimas - tai kompetencijos, kurios gimsta iš studento ir dėstytojo išmintingo bei sisteminio bendradarbiavimo.

- Keičiasi dėstytojo amplua?

- Dėstytojas iš įkyraus paskaitininko privalo tapti lavinimo proceso vadovu, koordinatoriumi, savotišku studijų vadybininku, studento bendramoksliu. Atsižvelgdamas į studento gebėjimus, motyvaciją bei rodomas pastangas, jis gali padėti studentui susikurti dėstomo dalyko individualią įsisavinimo programą. Svarbiausia, kad studentas to norėtų ir atkakliai siektų.

- Individualizuota, personalizuota studijų programa gali kilstelėti studijų kokybę į aukštesnį lygį?

- Apie tai ir kalbu. Sėkmės formulė, kaip sakiau: dėstytojo kompetencijos ir studento motyvacijos bei pastangų sandauga.

- Bet dėl prastos studijų kokybės kaltinami vien universitetai.

- Tai nesubrendėlių filosofija. Jei tau reikia tik diplomo, tam gali užtekti minimalaus teigiamo vertinimo pažymiais. Jei galvoji apie pajamingą veiklą ir laimingą gyvenimą, privalu įgyti visavertį išsilavinimą, neapsiribojant programų numatomom teorijomis. Jos, teikdamos akademines žinias, tėra įvadas į vertingų kompetencijų suformavimą. Praėjo laikas, kai žinios buvo kemšamos šaukšteliu kaip mažvaikiams. Savo ateitį ir likimą privalai kurti pats, pasirinkdamas savo lavinimosi programą ir pats ją įgyvendindamas.

- Girdime kalbų, kad diplomas perkamas, susimokėjus už studijas.

- Pirkdami galimybę studijuoti ir imituodami tų studijų procesą, „gudručiai“ diplomus gali „sukombinuoti“, tačiau išsilavinimo kokybės - ne. Išsilavinimo bei kompetencijų kokybė įgyjama per sistemingą ir visavertį mokymosi procesą, studentams atsakingai perimant kompetencijų turinį iš dėstytojų. Galiu tai pakartoti 10 kartų. Jei bet kuri pusė ima blefuoti, diplomas tebus figos lapu, neva pridengiančiu neišprusimo gėdą. Diplomas nėra aukštasis išsilavinimas. Imitatorių rankose jis virsta imitaciniu įrankiu.

- ?!

- Diplomas tėra mokymosi aukštojoje mokykloje pažymėjimas, paliudijimas. Aukštasis mokslas yra tavyje - kiek jo įsisavinai, tiek ir esi mokytas. Tokia nuostata vyrauja mūsų universitete. Reikia daug ir rimtai dirbti, o dalis abiturientų produktyviai dirbti neįpratę.

- Pasaulio žinias kaupia kompiuteriai, skleidžia internetas, tad kokias žinias studentui perduoda dėstytojas?

- Apmąstytas, susistemintas, galimai profesijai ir karjerai reikalingas žinias. Bet sėkmingam gyvenimui dažnai to nepakanka. Vien žiniomis kartais yra pasitenkinama akademinėje veikloje. Kituose darbuose svarbesni yra profesiniai įgūdžiai turimas naudingas žinias paversti paklausia rinkoje produkcija. Na, o norint gyvenime išvengti pinigų stygiaus, svarbiausi yra finansiniai gebėjimai efektyviai gausinti kapitalą. Šimtai turtingų žmonių, milijardierių arba visai nesimokė universitetuose, arba juos metė. Jie nesitenkino vien akademinėm žiniom, o daugiau dėmesio skyrė savo profesinių ir finansinių gebėjimų lavinimui, ko daugelis universitetinių programų pasiūlyti, deja, dar negali. Mūsų Mykolo Romerio universitetas šiuo klausimu yra naudinga išimtis.

- Universitetinės studijos pakloja aukštesnio profesinio augimo pamatus.

- Taip, bet daug kas nori, kad universitetai suprojektuotų, pastatytų asmeninio gyvenimo sėkmės rūmus! Asmeninio gyvenimo sėkmės rūmus teks susiprojektuoti, pastatyti, puoselėti patiems. Galbūt tuos rūmus ne kartą teks perprojektuoti ir perstatyti, bet tai priklauso tik nuo tavęs. Rimtas studentas mokosi ne dėl diplomo. Jis mokosi dėl savo ateities. Universitetinio išsilavinimo kokybę lemia ne vien programos, dėstytojai, tavo pastangos, bet visa mokymosi aplinka. Universitetas yra ne tik didžiulė mokymosi įstaiga, bet ir sudėtingas, labai brangus ūkinis administracinis darinys, kuris sukurtas tavo gerovei.

Būk protingas ir iš šio mokslo, studijų avilio išmok kopinėti medų. Pirmiausiai - ateidamas jo pasiimti ir pareikalaudamas daugiau iš jo nešėjų. Protingas žmogus niekada nepeiks to, ko nenorėjo ar negalėjo pasiimti, ir to, kas jam galėjo duoti žymiai daugiau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"