Etnologai išnyks kaip dinozaurai?

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai atkerta, kad niekas nedraudžia ir dabar rengti etnologijos studijas. Bėda kita - trūksta stojančiųjų.

Kad vyksta natūralūs rinkos procesai pritaria ir Klaipėdos universiteto atstovai. Neslepiama, kad paskutinę stojančiųjų grupę į lietuvių filologijos bei etnografijos specialybę pavyko surinkti 2013 m. Tiesa, studentų buvo per mažai, tad jie buvo nukreipti į kitas specialybes.

"Tad ir nesistebėkime, kai lietuviai užsieniečiams sugeba pasakyti, kad mūsų tradicinis patiekalas yra šašlykas. Kažkaip per ilgai mes užsižaidėme toje stadijoje, kai domina tik platusis pasaulis. Bet ateis laikas, kai susizgribsime ir suvoksime, kad pasauliui mes ir esame įdomūs tik dėl savo pamatinės kultūros. Tik ar nebus per vėlu?" - sako pagal specialybę dirbanti Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro etnokultūrinės veiklos koordinatorė Irena Armonienė.

Sunerimo

Šalies etnologai susivienijo ir kovo viduryje viešai kreipėsi į šalies valdžios institucijas prašydami išsaugoti etnologijos studijų kryptį aukštosiose mokyklose.

"Esame sunerimę dėl etnologijos mokslo ateities. 2016 metais iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai", - rašo etnologai.

Pasak Klaipėdos valstybinėje kolegijoje etnologiją dėstančios humanitarinių mokslų daktarės Andželikos Bylaitės-Žakaitienės, keista yra tai, kad prieš priimant tokius drastiškus sprendimus nebuvo kalbėta ir tartasi su akademine bendruomene.

"Tiesiog netikėtai pamatėme, kad ši studijų kryptis išbraukta, ir tiek. Vadinasi, visas ratas užsidaro. Pradėkime nuo to, kad nebebus ruošiami specialistai, kurie galėtų kompetentingai darželiuose ir mokyklose mokyti vaikus etnologijos pagrindų. Tai kyla klausimas - o kur mūsų savastis? Kas mes tokie? Kas bus tada, kai nebeliks naujos kartos, kuri galėtų toliau tęsti mūsų tradicijas?" - kalbėjo A. Bylaitė-Žakaitienė.

Pasak etnologų, globaliame pasaulyje etnologijos studijos įgavo pridėtinės vertės, nes jos padeda suprasti mažumų kultūras bei regioninius Lietuvos savitumus ir atpažinti lietuvių kultūros bruožus tarptautiniame ir tarpkultūriniame kontekste. Visiems tarsi turėtų būti suprantama, kad aukštasis mokslas turi ruošti jaunimą, gebantį padėti savo šaliai sėkmingai dalyvauti pasaulinėje ekonomikoje ir diplomatijoje, kurti pozityvų Lietuvos įvaizdį plėtojant tarpkultūrinius ryšius.

"Etnologijos žinios tam itin naudingos. Etninė kultūra taip pat yra svarbi jungtis su užsienio lietuviais ir su naujųjų lietuvių emigrantų bendruomenėmis", - akcentuoja etnologai.

Tad jie prašo studijų klasifikatoriuje humanitarinių mokslų grupėje palikti atskira studijų kryptimi pripažintą etnologijos studijų kryptį, susidedančią iš etnologijos ir folkloristikos.

"Šiais laikais labai madinga sakyti, kad programos yra nerentabilios. Kitaip tariant - nesurenka studentų. Bet ar tikrai reikia panaikinti specialybę iš viso? Visose aukštosiose mokyklose?" - stebėjosi A. Bylaitė-Žakaitienė.

Tiesa, ji neslėpė, kad šiais laikais etnologijos studijas baigusiems jaunuoliams išgyventi iš šios specialybės nėra lengva, bet esą juk ne viskas pinigais matuojama.

"Tai yra idėjiniai žmonės, kurie ir palaiko tą kultūrą. Tad juos reikia palaikyti, o ne gniuždyti", - sakė etnologijos specialistė.

"Problema - ne klasifikacija"

Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas tikino, kad viskas nėra taip beviltiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak jo, rengiant naują klasifikaciją tiesiog buvo atsisakyta smulkių studijų krypčių arba tų krypčių, kuriose studijos nevykdomos.

"Aptariamu atveju klasifikacijoje liko plati studijų kryptis - kultūros studijos. Sprendimas priimtas pasikonsultavus su Vytauto Didžiojo universitetu. Etnologijos studijų programa gali būti registruojama ir vykdoma kultūros studijų kryptyje. Mokslo krypčių klasifikacijoje etnologijos kryptis išliko", - pasakojo A. Levickas.

Pasak jo, dabar studijų krypčių šakų atsisakyta visiškai. Tad aukštosioms mokykloms pakanka gauti krypties akreditaciją, o dėl studijų programų jos gali spręsti savarankiškai.

"Problema yra ne klasifikacija. Pavyzdžiui, VDU turi akredituotą etnologijos studijų programą, tačiau priėmimo į ją nevykdo. Į etnologiją VDU nepriėmė studentų jau praėjusiais metais, dar iki naujos klasifikacijos patvirtinimo. Tai gali reikšti, kad etnologijos studijos stojantiesiems yra nepatrauklios, kad nėra darbo vietų, kad mokami maži atlyginimai. Pati studijų programa iš programų registro neišregistruota. Jei bus studijuojančių, jos išregistruoti nebus pagrindo", - kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas.

Jo nuomone, studentų priėmimo situacija, ko gero, nesikeistų net ir tuo atveju, jei būtų sugrąžinta etnologijos kryptis.

"Etnologai turėtų susitelkti ir ieškoti tikrųjų mažo stojančiųjų susidomėjimo etnologijos studijomis priežasčių, siūlyti sprendimo būdus. Galbūt reikėtų kurti tokias studijas, kuriose etnologija būtų derinama su kokia nors kita gimininga kryptimi, ieškoti kitokių išeičių. Pirmiausiai problemą reikėtų aptarti universitetų viduje. Norėdami ugdyti etninę kultūrą, universitetai galėtų pasiūlyti studijuojantiems bent jau pasirenkamąjį modulį. Tačiau tą privalo padaryti patys", - sakė A. Levickas.

Tiesiog nestoja

Klaipėdos universitetas (KU) dar ir dabar teoriškai turi lietuvių filologijos ir etnografijos specialybę, bet praktiškai nėra kam studijuoti.

"Klaipėdos universitetas 2014 metais iš Studijų kokybės vertinimo centro gavo akreditaciją lietuvių filologijos ir etnografijos specialybei šešeriems metams, tad realiai ją galime vykdyti iki 2020-ųjų metų. Bėda yra kita - nėra stojančiųjų. 2013 metais buvo paskutinis stojimas, bet kadangi buvo mažai stojančiųjų, jiems buvo pasiūlyta pereiti į kitas programas", - pasakojo Erika Tarvainienė, KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto studijų prodekanė, laikinai einanti ir dekano pareigas.

Grėsmė iškilo ir šiame universitete esančiai lietuvių filologijos bei režisūros specialybei. E. Tarvainienės duomenimis, pernai rugsėjį pastarąją specialybę buvo pasirinkę vos 5 studentai, kurie po pusmečio esą taip pat pabėgo.

"Nėra ko slėpti, kad patys studentai renkasi, kurios specialybės paklausios, o kurios ne. Šiuolaikinis gyvenimas yra toks, kad nebepopuliari ta lietuvių filologija. O mes vis tikimės", - atsiduso laikinoji dekanė.

Ji pabrėžė, kad etnologija - ne išimtis. Studentų mažėja visose humanitarinėse specialybėse. Žinoma, dėl tokios situacijos mažėja krūvis ir kai kuriems dėstytojams.

"O dar ta nežinomybė dėl artėjančios tinklo pertvarkos", - optimizmu netryško E. Tarvainienė.

Nesigaili pasirinkę

Būtent Klaipėdos universitete lietuvių filologijos ir etnografijos specialybę baigusi I. Armonienė stebisi, kad ši specialybė taip nuvertinama.

36 metų moteris sakė esanti laiminga, kad gali dirbti mėgstamą darbą. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre etnokultūrinės veiklos koordinatore dirbanti I. Armonienė su pavydu stebi į uostamiestį atvykstančius užsieniečius, nes jie kur kas labiau domisi savo šalies istorija, tautosaka.

"Kai į edukacinius užsiėmimus ateina užsieniečių grupės, žavimės jų gebėjimu atlikti autentiškas savo šalies dainas, šokius. Deja, tikrai nedaugelis lietuvių gebėtų nuo pradžios iki galo padainuoti autentišką lietuvišką dainą. Juk dažnas net negali išvardinti autentiškų lietuviškų patiekalų. Sako - cepelinas, ar net šašlykas. O juk mūsų tradicinė kulinarija tokia turtinga - duona, sūriai, kastinis, skilandžiai", - pasakojo I. Armonienė.

"Man labai liūdna, kad nyksta tokia puiki specialybė. Kiek daug šaunių žmonių yra ją baigę, daugelis jų dirba kultūros centrų vadovais, vadovauja meno kolektyvams. Neramu yra dėl to, kad mes pasensime, o nauja karta ir neateis. Taip, tai nėra lengvas darbas, nes žmones reikia labai sudominti, ieškoti vis naujų formų. Ypač dirbant su vaikais. Bet tas įdirbis atsiperka su kaupu", - kalbėjo "Kuršių ainių" ir "Kuršiukų" meno vadovas Alvydas Vozgirdas, baigęs KU liaudies muzikos studijas ir besidžiaugiantis, kad jaunystėje pasirinko širdžiai mielą profesiją, iš kurios ir gyvena.