Gimnazijos pešasi dėl gabių mokinių

"Šiuo metu stebime keistą situaciją - atėjus vasarai tėvai priversti keisti savo gyvenamąją vietą tam, kad jų vaikas patektų į tą gimnaziją, kurioje tikrai norėtų mokytis", - Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto nariams problemą iškėlė Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba.

Jam antrino ir "Ąžuolyno" gimnazijos bendruomenė. Pasak šios gimnazijos mokytojo Edmundo Kvederio, dirbtinis vaikų skirstymas sukelia socialinę įtampą. Pasak jo, "Ąžuolyno" gimnazijoje pagal gyvenamąją vietą buvo sukomplektuotos dvi devintos klasės, o viena sukomplektuota iš tų vaikų, kurių tėvai fiktyviai deklaravo gyvenamąją vietą.

"Manau, kad komplektuojant klases reikėtų atsižvelgti į vaikų ir tėvų pageidavimus", - akcentavo St. Ruiba.

Tačiau kitų Klaipėdoje veikiančių gimnazijų vadovai nepalaiko tokio siūlymo. Esą šios dvi prestižinėmis save laikančios gimnazijos jau ir taip nusigriebia grietinėlę, susirenka gabiausius mokinius, o panaikinus šį apribojimą ši nelygybė dar labiau išbujotų.

"Dabar formuojamas įvaizdis, kad Klaipėdoje tėra tik šios dvi gimnazijos. O juk visos dirbame pagal tas pačias programas, visose dirba akredituoti pedagogai. Kadangi šios dvi gimnazijos susigriebia gabiausius mokinius, joms labai lengva rodyti geriausius rodiklius. Tuo metu mums lieka mažiau gabūs ir nemotyvuoti mokiniai, o mes pasiekiame tokių pat puikių rezultatų ir mūsų abiturientai taip pat įstoja į aukštąsias mokyklas.

Manau, kad turi būti lygybė - visoms gimnazijoms po penkias devintas klases ir būtinai palikti pasirinkimą pagal gyvenamą teritoriją", - didžiosios dalies gimnazijų nuomonę išsakė "Aukuro" gimnazijos direktorė Lygija Virkšienė.

Tokią poziciją palaikė Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas. Pasak jo, norinčios susigriebti daugiau mokinių gimnazijos pamiršta ekonominį aspektą.

"Juk dabar Europos sąjunga rūpinasi, kiek reikia skirti vietos kiekvienai kiaušinius dedančiai vištai. O čia mes kalbame apie vaikus. Manau, kad yra nenormalu, kai vienam vaikui tenka tik 1,72 kvadratinio metro, kai normatyvuose numatyta beveik dvigubai daugiau. Nenormalu, kai sporto sale vienu metu turi naudotis net trys klasės", - bandė užgesinti dviejų gimnazijų vadovų entuziazmą S. Budinas.

Jį palaikė ir Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pabrėždama, kad kiekvienoje gimnazijoje sukomplektavus klases iš to mikrorajono vaikų, visuomet lieka laisvų vietų, į kurias ir gali pretenduoti vaikai iš viso miesto.

"Teritorijos nustatomos ne todėl, kad tėvai negalėtų leisti mokytis savo vaiko ten, kur nori, o todėl, kad vaikas nebūtų varinėjamas. Ne paslaptis, kad yra tokių mokinių, kurių nenori įsileisti nė viena mokykla", - akcentavo L. Prižgintienė.

Politikai vėl prisiminė būtinybę uostamiestyje steigti gabiausių mokinių gimnaziją.