Į 2015-uosius žvelgia optimistiškai

Į 2015-uosius žvelgia optimistiškai

Metų pabaigoje tradiciškai apžvelgiama, kokie jie buvo, kas reikšmingo įvyko. "Vakarų ekspresas" domėjosi, kuo 2014-ieji įsiminė Klaipėdos švietimo įstaigų vadovams, pedagogams bei švietimo srityje dirbantiems valdininkams.

Laima PRIŽGINTIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja


2014-ieji buvo kupini iššūkių, vyko veiklos organizavimo pertvarka. Buvo centralizuota įstaigų buhalterinė apskaita, kas buvo nemenkas iššūkis švietimo įstaigų darbuotojams, bet manau, kad kilusios problemos buvo gana gerai sprendžiamos. Buvo reorganizuota Andrejaus Rubliovo pagrindinė mokykla, optimizuotas mokyklų tinklas pagal besimokančių vaikų skaičių. Manome, kad pasiteisino pakeitimai dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos, nes pagerėjo jų lankomumas, tačiau pavyko pasiekti, kad mokestis nedidėtų. Dar viena naujovė, kuri pasitvirtino - ikimokyklinukų registracija į darželius internetu. Taip padidėjo ir šansai, kad vaikas pateks į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes įrašyti galima į eilę į tris darželius vietoj vieno. Tai buvo nemaži išbandymai ir skyriaus specialistams, ir švietimo įstaigoms, matome, kur reikia patobulinimų.

Kalbant apie mokymosi rezultatus, jie džiugina, nes kartelė yra aukštai iškelta, bendras abiturientų rezultatų vidurkis lenkia respublikos rodiklius ir dėl to esame dėkingi mokytojams, kurie abiturientus ruošia egzaminams. Šiemet buvo dar vienas išbandymas visoms miesto mokykloms pasitikrinti žinias standartizuotais testais. Norėdami pamatyti realius, o ne pagražintus rezultatus, juos vykdėme pagal savo metodiką, buvo sukeistos darbų taisymo grupės, kad mokytojai netaisytų savo mokinių darbų. Galiu pasidžiaugti, kad rezultatai labai nudžiugino, nes buvo gana aukšti. Turėdami jų analizę matome, kurioje srityje dar reikėtų tobulėti. Ši patirtis buvo sėkminga, šiais mokslo metais vėl dalyvausime.

Kitais metais laukia tik geros naujienos - didinsime ikimokyklinių grupių skaičių, linkstama prie sprendimo kompensuoti dalį išlaidų tėvams, kurie vaikus veda į nevalstybinius darželius. Manome, kad taip pavyks sumažinti į ikimokyklines įstaigas nepatekusių vaikų skaičių. Be to, džiugina ir tai, kad stabilizavosi mokinių mažėjimas. Aktyviai veikia Vakarų Lietuvos tėvų forumas, džiaugiamės, kad ateina tėvai, kuriems iš tiesų rūpi jų vaikai. Linkiu visiems daugiau tikėjimo, kad jaunoji karta yra puiki. Švietimui problemų niekada netrūko, jei vienas išsprendžiame, atsiranda kitų, bet džiugu, kad jas bandome spręsti susitelkę.

"Metus užbaigsime dovana"

Viktoras SENČILA, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius


2014 metai Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai buvo įsimintini dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad mums pavyko prisidėti prie nacionalinio projekto - pasiruošimo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo "Independence" sutikimui. Mūsų navigaciniame treniruoklyje kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto locmanais buvo ruošiamasi įvesti šį laivą, apmokytos trys SGD laivų įgulos, įskaitant dabartinę "Independence" įgulą. Užbaigti šiuos metus ruošiamės gražia dovana Klaipėdai - prie Biržos tilto jau greitai atsiras Klaipėdos undinėlės skulptūra. O mūsų kolektyvo kursas nesikeičia - tai jūrinio sektoriaus poreikių atliepimas ruošiant profesionalius ir konkurencingus specialistus.

"Žengiame į priekį"

Laima JUKNIENĖ, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkė


2014-ieji gali atrodyti eiliniai metai, bet buvo daug įvairių akcijų dėl švietimo darbuotojų darbo sąlygų ir švietimo sistemos finansavimo. Šios akcijos buvo nukreiptos į tai, kad nevykdoma 2012 metais patvirtinta Vyriausybės programa. Seime vyko tam skirtos konferencijos, buvo sudaryta darbo grupė. Jau kitais metais laukia pokyčiai. Nuo sausio 1 dienos keliami atlyginimai ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams, keturiose savivaldybėse bus išbandomas naujas finansavimo modelis - klasės krepšelis. Nuo kitų metų rugsėjo kils apatinė švietimo darbuotojų atlyginimo koeficientų "žirklių" riba. Tai reiškia, kad ji turėtų siekti dabartinį vidurkį, dėl to daliai mokytojų atlyginimai didės. Mažais vėžlio žingsneliais dvi profsąjungos žengia derybų keliu, kad pagerintų darbo sąlygas. Linkėčiau visiems būti tolerantiškiems ir suprasti, kad nors jie ir išmano švietimo sistemą, bet galbūt nesuvokia jos ateities vertės. Tai dažnai jaučiama iš valdžios atstovų. O švietimo sistemos darbuotojams linkiu stiprios sveikatos ir ištvermės.

"Dirbsime su partneriais"

Gražina MARKVALDIENĖ, Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė


Šiais metais Klaipėdos valstybinėje kolegijoje buvo įgyvendinta gana plati pokyčių programa. Vienas svarbesnių pokyčių - įkurtas taikomosios mokslinės veiklos centras ir jau pasirodė pirmieji jo darbo rezultatai: sudaryta konsorciumo sutartis su 6 partneriais. Kartu su jais siekiame sukurti metodikas ir modelius, kaip būtų galima komercializuoti mokslinės veiklos produktus, plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Taip pat vyko mokymo ir paslaugų centro pertvarkymas, vykdomos įvairios kvalifikacijos kėlimo, keitimo programos. Įvykdytas infrastruktūros valdymo pertvarkymas jį centralizuojant, taip buvo optimizuotas darbuotojų skaičius. Šiemet baigtas įgyvendinti 14 mln. litų vertės infrastruktūros projektas, pagal kurį atnaujintos fakultetų technika, programinė įranga. Manau, kad šio projekto dėka sukurtos gana geros sąlygos studentams.

Šiemet stiprinome ryšius su regiono savivaldos institucijomis ir jau turime pasiūlymų pasirašyti bendradarbiavimo sutartis. Todėl kitais metais skirsime didelį dėmesį vidinės komunikacijos tobulinimui ir išorinei komunikacijai, veiklai su socialiniais, akademiniais partneriais, savivaldos institucijomis. Pagrindiniu kitų metų siekiu, kaip ir šiemet, liks siekis išlaikyti lyderių pozicijas tarp aukštųjų koleginių mokymo įstaigų Vakarų Lietuvoje ir 3 vietą Lietuvoje. Taip pat sieksime plėtoti tarptautiškumą išnaudodami ne tik studentų mainų programas. Jaučiame Azijos šalių bei kaimynų - Baltarusijos, Ukrainos susidomėjimą, kartu su latviais jau vykdome jungtinę studijų programą. Reikia kryptingai dirbti ir tuomet bus geras rezultatas.

"Metai - turiningi ir sėkmingi"

Marlena Vol (Marlene Wall), LCC tarptautinio universiteto rektorė


Besibaigiantys metai LCC tarptautiniam universitetui buvo išties turiningi ir labai sėkmingi. Studijas pradėjo dviejų visiškai naujų studijų programų studentai: surinkta pirmoji būsimų Šiuolaikinės komunikacijos bakalaurų grupė, pirmą kartą susitiko tarptautinės verslo vadybos magistro programos, kurią vykdome drauge su Teiloro universitetu iš JAV, magistrantai. Surengėme nemažai svarbių akademinių renginių, kurių atgarsiai aidėjo ne tik Klaipėdoje ir Lietuvoje, bet ir toli užsienyje. Tradicinė Pasaulinė lyderystės konferencija, pirmasis Lietuvoje filantropijai skirtas forumas, Pasaulinės verslumo savaitės renginiai, nekalbant jau apie pradėtą naują tradiciją - klaipėdiečių kiekvieną savaitę gausiai lankomą renginių ciklą "Mazgas", prie kurio ištakų stovėjo mūsų universitetas. Esame įsitraukę į miesto gyvenimą - šiemet mūsų atstovai pradėjo dirbti miesto Akademinių reikalų taryboje, Nevyriausybinių organizacijų taryboje, Klaipėdos "Kultūros fabriko" valdyboje. Garsiname Klaipėdos vardą - kasmet kelios dešimtys LCC baigusių absolventų net iš 27 pasaulio valstybių grįžę namo pasakoja, koks svetingas ir klestintis mūsų miestas. Mūsų darbuotojai, kurie šiemet atvyko iš devynių pasaulio šalių, visomis įmanomomis progomis dalinasi teigiamais įspūdžiais apie Klaipėdą, kurios ambasadorius yra LCC.

Sunku išvardinti visus mūsų tarptautinės organizacijos ir kiekvieno jos nario pasiekimus šiais metais, todėl džiaugiamės, kad nenustojome augti, ugdyti puikius absolventus, plėtoti tarptautinius ryšius ir svariai prisidėti prie Klaipėdos bei visos Lietuvos vardo garsinimo tarptautiniame kontekste. Tikime, kad ir kitąmet ieškosime būdų, kaip, naudodami savo pranašumus, galėtume prisidėti prie miesto ir regiono poreikių tenkinimo. LCC tarptautinio universiteto bendruomenės vardu pasižadu, kad ir toliau savo darbais sieksime įrodyti, kad šiame nesantaikos kupiname pasaulyje yra vietos taikai, tarpusavio supratimui ir vilčiai.

"Tikimės, kad nebus blogiau"

Valentinas RADAVIČIUS, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius


Metai buvo įdomūs, buvo ir sunkių darbų, įvairių uždavinių, bet metus užbaigiame beveik visus juos įvykdę. Šiemet sulaukėme trečdaliu daugiau mokinių, sėkmingai kuriame vieną iš keturių Lietuvoje veiksiančių variklinių transporto priemonių specialistų mokymo centrų, atnaujinome mokymo bazę. Mūsų mokiniai šiemet sėkmingai dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose, tapome ir nugalėtojais, ir prizininkais. Žodžiu, gyvenimas mokykloje virė, verda ir, manau, virs ir toliau. Kitais metais tikimės, kad nebus blogiau, turime viziją ir stengsimės ją įgyvendinti, gerinti mokymo kokybę, mokinių kvalifikaciją, kompetenciją, kad baigę mokslus jie galėtų nesunkiai rasti darbo vietą.

"Laukia pokyčiai"

Eimutis JUZELIŪNAS, Klaipėdos universiteto rektorius


Vienas iš reikšmingesnių 2014 metų įvykių - mokslinių tyrimų laivo "Mintis" įsigijimas, kurio vertė kartu su įranga - apie 40 mln. litų. Tai - objektas, kurį galime prilyginti laboratorinių tyrimų centrui. Svarbu, kad jau pradėjome bendrabučių statybas, tuoj įsibėgės laboratorinio korpuso statybos. Šie dalykai buvo sustoję. Vykdome bandomąjį projektą, kitais metais jungsime tris objektus - Jūrų technikos fakultetą, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetą ir Jūrinių tyrimų centrą - į vieną, iškėlę iš jo Atviros prieigos centrą. Tarybos nutarimas dėl fakultetų jungimo nėra atšauktas, tačiau girdėjau įvairių akademinės bendruomenės nuomonių, kad tai nėra labai racionalu ir tikslinga, nes dar neturime galutinio plano. Tai yra jautri sritis, bendruomenei tai labai svarbu, negalima daryti to buldozerio principu. Koncentruodamiesi į jūros mokslus daugiau pasieksime, ten galime tikėtis sinergijos efekto. O jei jungsime menus su humanitariniais mokslais, pagalvokime, ar bus čia ta sinergija.

Vienas tikslų - reformuoti valdymo struktūrą, nes ji yra per brangi. Taip pat siekiame "įveiklinti" laivus, siekiame tarptautiškumo, norime pasidaryti matomi tarptautinėje erdvėje ir manome, kad laivai ir partneriai iš užsienio padės tai padaryti. Norėtųsi daugiau studentų, paskutinius keletą metų jų skaičiaus kreivė - vis žemyn ir žemyn. Tai lemia ir demografinė situacija, galimybės studijuoti užsienyje, sostinės trauka. Viską formuluoju atsargiai, be nepamatuoto optimizmo, bet veiklos gaires mes matome ir ta linkme judėsime. Norėtųsi ateityje darbuotojams pakelti atlyginimus, kad jie turėdami darbo vietą universitete galėtų oriai jaustis, nereikėtų lakstyti per kelias darbovietes. Bet dėl to turime padaryti tam tikrų "chirurginių" operacijų. Aišku, ramiau būtų nieko nedaryti, bet norisi, kad darbuotojas jaustų, jog gauna atlyginimą, o ne pašalpą.

"Prasideda naujas etapas"

Saulius GULBINSKAS, Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius


Labai reikšmingas šių metų įvykis Klaipėdos universitetui - turime naują rektorių. Tai yra permainos, prasideda naujas etapas universiteto raidoje. Atverčiame naują lapą universiteto istorijoje su nauju rektoriumi, pradedame peržiūrėti universiteto strateginius uždavinius. Mokslo prasme labai gerai atrodo 27 tarptautiniai mokslo projektai, daugiausia susiję su jūriniu sektoriumi. Tai - papildomos pajamos universitetui. Svarbus Jūrinio slėnio kūrimo tęstinumas, taip pat turime neišspręstų uždavinių, kurių įgyvendinimo ir sieksime kitais metais.

"Dėmesys - tarpdiscipliniškumui"

Rita VAIČEKAUSKAITĖ, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė


Mūsų universitetas yra klasikinis, jame prioritetai teikiami tarpdiscipliniškumui, bet turime kuo pasidžiaugti kalbėdami apie menus, socialinius, humanitarinius mokslus. 2015-ieji, manau, bus unikalūs tuo, kad tas tarpdiscipliniškumas taps ne tik mūsų universiteto misija ir vizija, bet ir svarbių projektų kaip "Horizontas", "Erasmus+" misija ir vizija, o dėmesys bus skiriamas skirtingų mokslo sričių bei krypčių bendradarbiavimui ir produktyviam darbui kuriant inovacijas, pridėtinę vertę visuomenei. Klaipėdos universitetas jau keletą metų nuosekliai kuria ir plėtoja jūros mokslus kaip unikalią skirtingų mokslų sąveiką, formuodamas darnią visumą. Turime ambicijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimą, kad Lietuvoje turėtų atsirasti nacionalinė jūros mokslų tyrimų programa, ir manau, kad tai galbūt įvyks 2015 metais.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder