Į aukštąją mokyklą - tik su brandos atestatu

Į valstybės finansuojamas vietas kolegijose šiemet planuojama priimti apie 6800 studentų. Į šiuos skaičius patenka ir tikslinės studijos. Jas baigusiems Lietuvos darbdaviai jau dabar garantuoja darbo vietas.

Iki 2014 metų įskaitytinai vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgiję asmenys turi galimybę į aukštąją mokyklą įstoti palankesnėmis jiems sąlygomis. Stojantiesiems pakaks turėti brandos atestatą.

Pabrėžiama, kad tokiu atveju stojantysis už mokslus turės susimokėti. Norint patekti į valstybės finansuojamą vietą, vien tik brandos atestato neužteks - reikės būti išlaikius ir tam tikrus egzaminus. Vis dėlto studentai neslepia, kad gauti nemokamą vietą kolegijoje - lengviau nei universitete.

Vidurinį išsilavinimą kitais metais įgysiantys jaunuoliai, norėsiantys pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą bei užsienio kalbos egzaminą B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

Skaičiai panašūs

Šalyje veikia 13 valstybinių ir 11 privačių kolegijų, kuriose mokosi apie 45 tūkst. studentų. Stojančiųjų į kolegijas - mažiau nei į universitetus, tačiau studijų krypčių pasirinkimai - panašūs.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, praėjusiais metais buvo sulaukta beveik 102 tūkst. pageidavimų stoti į kolegines studijų programas.

Nebe pirmus metus, kaip ir universitetuose, dominavo socialiniai mokslai - juos rinkosi 45 proc. stojančiųjų, populiarūs buvo technologijos (27 proc.) ir biomedicinos (21 proc.) mokslai, meno - 5 proc., fizinių bei humanitarinių mokslų - po 1 proc.

2013 m. populiariausios kolegijų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu): transporto logistika, kosmetologija, higieninė ir dekoratyvinė kosmetologija, grožio terapija, bendrosios praktikos slauga, automobilių techninis eksploatavimas, jūrų laivavedyba, automobilių techninis eksploatavimas, tarptautinis verslas ir kineziterapija.

LAMA BPO duomenimis, daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų studijų vietų buvo pasirašyta su stojusiaisiais į miško ūkio, bendrosios praktikos slaugos, automobilių techninio eksploatavimo, buhalterinės apskaitos, tarptautinio verslo, programų sistemų, jūrų laivavedybos, informacijos sistemų bei kompiuterių tinklų administravimo kolegines studijų programas.

Dėmesys technologijoms ir grožiui

Pastebima, kad stojančiųjų į socialinių mokslų krypties studijas skaičius mažėja - 2011-aisiais šios krypties studijas kolegijose rinkosi 50 proc., 2012 m. - 45 proc.

Dėl to dėmesio susilaukia unikalesnės studijos. Kai kurias specialybes siūlo ir ne viena aukštoji mokykla, pavyzdžiui, į grožio terapijos subtilybes galima gilintis Klaipėdos valstybinėje, Panevėžio bei Šv. Ignaco Lojolos kolegijose.

Kūrybos ir pramogų industrijas, energetikos verslą, sveikatingumo ir grožio verslą siūlo studijuoti Socialinių mokslų kolegija (Vilniuje ir Klaipėdoje). Grožio verslo srities specialistus ruošia ir Marijampolės kolegija - siūloma įvaizdžio stilisto studijų programa.

Kaip ir universitetuose, bandoma atkreipti dėmesį į inžinerines ir technologines specialybes. Pavyzdžiui, Alytaus kolegija siūlo studijuoti virtualiąsias technologijas, multimediją, dizainą ir leidybos technologijas, Kauno kolegija - agroverslų technologijas, fotografiją, Vilniaus kolegija - išmaniųjų įrenginių technologijas.

Sostinėje taip pat galima studijuoti ir informacinių sistemų diegimą ir priežiūrą (Vilniaus kooperacijos kolegija), termoinžineriją, riedmenų eksploatavimą (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), medijas ir kompiuterinius žaidimus, mobiliąsias technologijas ir robotiką (Vilniaus verslo kolegija).

Svarbu platus akiratis

Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, ministerija skatina abiturientus rinktis studijas gerai apsvarsčius darbo rinkos tendencijas.

Šiuo metu ministerijoje diskutuojama dėl privalomo matematikos egzamino programos - tikimasi, kad moksleiviai įgis loginių, matematikos žinių, kurios pravers ne tik studijuojant, bet ir apskritai gyvenime.

"Perspektyvios ir inovatyvios yra tos aukštosios mokyklos ir studijų programos, kurios ne tik suteikia galimybę įgyti konkrečią specialybę, bet ir duoda pagrindus visuminiam žvilgsniui, kad į gyvenimą išeitų plataus akiračio asmenybė, kuri mokėtų ne tik prisitaikyti darbo rinkoje, bet ir gebėtų ją keisti, diegtų inovacijas. Jei išsiugdysime tokius protus ir juos išlaikysime Lietuvoje, manau, šalies aukštojo mokslo ir mokslo sistema didžiausią savo tikslą bus pasiekusi", - teigė D. Pavalkis.

Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, kaip ir universitetų, taip ir kolegijų absolventams itin svarbus rodiklis įsidarbinimui - praktiniai įgūdžiai. Pokalbininko nuomone, sveikintina naujovė būtų tarpdisciplininė praktika, skirta sudėtingoms ar retoms specialybėms.

"Kai kurioms specialybėms nėra daug praktikos vietų, būtų galima derinti skirtingų specialybių praktikas, pavyzdžiui, geografiją ir IT", - svarstė V. Levickis.

Anot D. Pavalkio, šiuo metu Lietuva jau yra pasiekusi Europos Sąjungos 2020 m. numatytą aukštąjį išsilavinimą turinčio jaunimo kiekį, tad finansavimą tikimasi panaudoti studijų kokybei gerinti. Ministras sveikina ir aukštųjų mokyklų planus vienytis.

"Džiugu, kad pasiekėme savo tikslą - akademinė bendruomenė aktyviai diskutuoja dėl tolimesnės aukštojo mokslo ir konkrečių aukštųjų mokyklų perspektyvos. Sveikinu tiek Vilniaus universiteto formuojamo konsorciumo, tiek Kauno aukštųjų mokyklų vienijimosi pastangas. Mažėjant studentų skaičiui, aukštųjų mokyklų tampa per daug, valstybės finansai naudojami neefektyviai. Aukštosios mokyklos neišvengiamai turi galvoti apie konsolidaciją, o kad ji būtų ne mechaninė, o sėkminga - jos iniciatyva turi kilti iš jų pačių", - sakė D. Pavalkis, pabrėždamas, jog Lietuvos aukštosioms mokykloms reikia savo energiją koncentruoti ne konkuruojant tarpusavyje, o į konkurenciją tarptautiniu mastu.