Gruodžio 18 d. Klaipėdos universitete (KU) vyko Europos Parlamento nario Broniaus Ropės ir Klaipėdos universiteto organizuojama diskusija „Klaipėdos regiono darnaus vystymosi perspektyva: inovacijų ekosistema“. Inovacijų ekosistemos koncepciją Klaipėdos regione inicijavo Klaipėdos universitetas. Diskusijoje aptarti inovacijų ekosistemos raidos prioritetai Europos Sąjungos kontekste ir įvairių dalyvių – valstybės, savivaldos, verslo bei švietimo institucijų – lūkesčiai. KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas akcentavo, kad ši diskusija yra aktuali ir padeda universitetui formuluoti tikslus bei strategines įžvalgas. Tai svarbu ir savivaldai, nes inovacijų ekosistemos modelyje numatyta, kad jos aktyviai dalyvauja universitetą valdant ir finansuojant.
Europos Parlamento narys B. Ropė pristatė naujo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Lietuvos regionų galimybes, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys – Baltosios regioninės politikos knygos vizijas ir regionų gaivinimo veiksmų planą, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos darnaus vystymosi švietimo ekspertė Laima Galkutė – švietimo ir mokslo vaidmenį, siekiant darnaus vystymo, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis – inovacijų ekosistemos valdymo ir finansavimo modelius, UAB „Profis Group“ vadovas atskleidė jaunojo verslininko viziją sėkmingoje ir inovatyvioje Klaipėdoje.
Regiono ir nepriklausomų švietimo institucijų sąveika
KU Rektorius supažindino susirinkusiuosius su Klaipėdos regiono inovacijų ekosistemos modeliu: inovacijų ekosistemą sudaro tarpusavyje sąveikaujančios aukštosios mokyklos, verslo įmonės ir valstybės bei savivaldos institucijos. „Sąveiką mes matome su Klaipėdos miesto kolegijomis – Klaipėdos valstybine kolegija ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla. Svarbu akcentuoti, kad bendradarbiauja nepriklausomos institucijos. Jau pasirašėme konsorciumo sutartį, kad nebūtų nereikalingos konkurencijos, atvirkščiai – lengvai būtų galima pereiti iš vienos studijų pakopos į kitą“, – kalbėjo E. Juzeliūnas. „Svarbu, kad regione būtų skirtingos kvalifikacijos darbuotojų pusiausvyra – būtini sklandūs profesinio rengimo, kolegijų sektoriaus ir aukštojo universitetinio mokslo santykiai.“
Rektoriaus teigimu, KU išliks daugiasritis, tačiau specializuotas universitetas, labiau orientuotas į jūrinį sektorių. „Kaip ir dabar, ateityje mūsų specializacija bus jūrinis sektorius, nes atliekami moksliniai tyrimai, infrastruktūra, universiteto laivynas ir šiuo metu baigiamas statyti KU Jūros tyrimų institutas leidžia mums vadintis lyderiais. Tiesa, neapleisime humanitarinių ir socialinių mokslų, kurie yra svarbūs, siekiant darnaus regiono vystymo“, – kalbėjo E. Juzeliūnas.
Verslui reikia universiteto lyderio
Inovacijų ekosistemos modelyje verslas yra glaudžiai susijęs su akademiniu pasauliu. AB „Vakarų laivų gamyklos“ generalinio direktoriaus ir KU Tarybos pirmininko A. Šileikos teigimu, Klaipėdos regiono problema ta, kad čia vyrauja pramonė, kuri nekuria aukštųjų technologijų. „Toks verslas nėra tvarus, žvelgiant į tai, kuo gyvena pasaulis, esant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Mano manymu, būtina aiški universiteto lyderystė regione, kad nukreiptų verslą atitinkama kryptimi, analizuotų pasaulines tendencijas ir jas pristatytų savo regiono verslui.“
Pasak A. Šileikos, šiandien tarp verslo ir mokslo yra didelis atotrūkis. „Verslas greitai prisitaiko ir geba savo problemas spręsti pats. Tačiau tikrai yra sričių, kur būtini moksliniai tyrimai, akademinio pasaulio įžvalgos. Mokslas turi būti šalia verslo“, – teigia KU Tarybos primininkas. A. Šileika pateikė Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto pavyzdį: „Kartu su KU Rektoriumi bendravome su šio universiteto atstovais, kurie atskleidė savo sėkmės priežastį – glaudūs santykiai su verslu. Universitetas yra klasteryje su verslu: sprendžia verslo problemas ir į šį procesą įtraukia universiteto mokslininkus bei studentus.“
AB „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius akcentavo, kad Klaipėdos regionui būtina universiteto lyderystė ne tik atliekant mokslinius tyrimus ar kuriant technologijas, bet ir rengiant specialistus. Taip universitetas prisidėtų prie tvarios verslo plėtros regione. „Inovacijų ekosistema mūsų regione gali veikti sėkmingai. Viskas yra mūsų rankose“, – kalbėjo A. Šileika.
KU Rektorius priminė, kad universitetas su verslu jau veikia dviejuose klasteriuose. Tačiau KU siekia glaudesnio ryšio su regiono verslu, nori, kad verslo atstovai prisidėtų prie universiteto valdymo, formuotų universiteto tikslus, uždavinius ir strategiją.
Lietuvoje kol kas – du regionai
Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Kirkutis susirinkusiesiems priminė, kad prieš keletą savaičių Klaipėdos universitete lankėsi Europos regionų komiteto pirmininkas Karlas Heinzas Lambertzas, kuris akcentavo, jog Europos Sąjunga šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus: gausu euroskeptikų dėl demografinių, kompiuterizacijos, žaliavų problemų. „ES reikia naujos politikos, kuri būtų žemyninė, nukreipta ne į pavienes šalis, o į regionus, – kalbėjo A. Kirkutis, – Europą sudaro 365 regionai ir kiekvienas yra savitas. Lietuva ES reprezentuojama kaip du regionus turinti šalis – Lietuva ir Vilnius. Vakarų Lietuvos regionas, kuris yra strategiškai svarbioje vietoje, prie jūros, uosto, turi visas galimybes tapti dar vienu svarbiu regionu Lietuvoje. Prie to turi prisidėti ir šiame regione veikiantis universitetas.“
KU Rektoriaus teigimu, universitetas pradėjo bendrauti su Vakarų Lietuvos regiono savivalda: „Susitikome su 15-os regiono savivaldybių merais ir apsvarstėme bendradarbiavimo galimybę. Siekiame, kad savivalda dalyvautų universiteto valdyme, formuotų tikslus ir finansiškai prisidėtų prie KU, kaip regioninio universiteto, vystymo.“
Europos parlamentaras B. Ropė, pristatydamas finansines Lietuvos regionų galimybes, teigė, kad „Lietuva yra per daug centralizuota, norėtųsi, kad būtų ne statistiniai, bet faktiniai regionai. Nelaukime, kol kažkas tai padarys už mus. Galimybių įgyvendinti tikslus tikrai yra.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą