Jau kitą rudenį universitetams ketinama įvesti minimalų stojamąjį balą

Švietimo ir mokslo ministerija ketina įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas. Atitinkamas Mokslo studijų įstatymo pakeitimas, tikimasi, bus priimtas per Seimo rudens sesiją.

"Šiais metais jūs girdėjote po stojimo į aukštąsias problemas - ir kritikos, ir visokių traktavimų. Šitą problemą vieną kartą reiktų išspręsti ir nauja Mokslo studijų įstatymo redakcija tam sudarytų sąlygas", - teigia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Anot jo, tokiu būdu kasmet pirmakursių galėtų sumažėti apie 5-6 tūkstančiais - toks yra skaičius studentų, priimamų per trečią stojimo į aukštąsias mokyklas etapą, kurį vykdo patys universitetai.

"Tai pačių universitetų vykdomas priėmimas, ne per LAMABPO sistemą, jų net nesimato bendrojoje priėmimo sistemoje, pasirodo kažkada rugsėjo viduryje. Kaip taisyklė, balų skaičiumi vertinant, per pirmą priėmimą yra aukščiausi balai, antro priėmimo balai krinta kokiais 25 proc., trečiojo etapo balai iki minuso nenukrinta, bet nukrinta iki pat minimalių reikšmių, tai to trečio etapo, manau, turėtume nematyti", - sako švietimo ir mokslo ministras.

Paklaustas apie aukštųjų mokyklų reakciją į numatomą pertvarką, D. Pavalkis pažymi, jog vertinimas yra nevienodas.

"Vienos aukštosios labai nervinasi dėl to, kitos visai nesinervina ir aš manau, kad tie universitetai, kurie turi perspektyvą, save gerbia ir gerbia Lietuvos mokinius ir studentus, mokydami to, ko reikia ir taip, kaip reikia, tokį balą įsives be problemų", - tvirtina ministras.

Šiuo metu tokį balą yra įsivedę Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, taip pat Klaipėdos universitetas. Nors Lietuvos Sveikatos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas to nėra padaręs, ministro manymu, stojimų į šias aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, jog tai neturėtų sukelti problemų.

"Negalime priimti į aukštąjį mokslą tų mokinių, kurie nesimokė visus 12 metų ir su 0,5 ar 1 balu iš 10 - tai veda prie visiško aukštojo mokslo diplomo vertės paniekinimo, nes tas, kuris nemokėjo nieko - tikėtis, kad staiga pasidarys kitoks, pabaigęs kokią nors aukštojo mokslo discipliną - nemanau, kad yra daug prasmės. Kad jis sužinos, kaip suktis visuomenėje, kaip paruošti kažkokį diplomą, gal pasisamdyti grupę darbuotojų, kad jam parašytų bakalaurinį ar magistrinį darbą - taip, galbūt. Bet kad jis pats, kaip žmogus, įgys kompetencijų, žinių, tų, kurias mes vertiname diplomu - nelabai tikiu", - sako D. Pavalkis.

Įstatymo redakcija taip pat ketinama duoti tam tikras stabilumo garantijas universitetams dėl valstybės finansuojamų vietų skaičiaus.

"Norėtume, kad sutartys, kurios yra numatytos Mokslo studijų įstatyme, būtų tam tikra stabilumo garantija universitetams ir kolegijoms, kad nebūtų taip, jog vienais metais jie surinko šešis šimtus valstybės finansuojamų studijų krepšelių, kitais metais - nesurinko nei vieno ar surinko šimtą. Matome kelis universitetus, kuriuose kasmet valstybės finansuojamas vietas gaunančių studentų mažėja po kelis šimtus ir tas sukuria pakankamas ir finansines, ir moralines, sakykim, politines jų problemas", - pasakojo ministras.

Anot jo, tai būtų savotiškas universitetų įsipareigojimas valstybei - rengti tokius specialistus, kokių reikia, priimti gabius mokinius, o valstybė įsipareigotų, jog nebus staigių pasikeitimų kiekvienais metais.