Socialiniai pedagogai Saulė Šerėnienė ir Tomas Morkūnas tikina, kad problemas mokyklose būtų galima išspręsti per penkerius metus, tačiau pripažįsta, kad tai įvyktų nebent tuomet, jei kardinaliai pasikeistų visos visuomenės požiūris. "Dalintis gerąja patirtimi yra vienas sunkiausių dalykų", - neslepia pokalbininkai.
Mokyti mokytoją
S. Šerėnienė ir T. Morkūnas nutarė suvienyti jėgas - taip gimė idėja rengti seminarus bei mokymus pedagogams, kurie turi įtakos mokyklos aplinkos, mikroklimato formavimui. Praėjusią savaitę vyko pirmieji mokymai Klaipėdoje, į kuriuos susirinko apie 20 uostamiesčio ugdymo įstaigų direktorių, mokytojų, socialinių pedagogų.
S. Šerėnienė tikino, kad Klaipėdos auditorija ją sužavėjo.
"Yra mokytojų, direktorių, bet jie neišsiskiria, vienodai dalyvauja, intelektuali publika. Teko būti visokiose auditorijose. Kauno švietimo publika - specifinė. Įeini į auditoriją ir iškart matai, kuris yra direktorius. Yra elgsenos štrichai, emocijos, kūno kalba", - pasakojo ji.
"Auditorijos valdymas yra labai sudėtingas, ypač švietimo auditorijos. Vienas sunkiausių dalykų - išmokyti mokytoją. Išmokykit mokytoją - gi jis pats protingiausias, jis - MOKYTOJAS", - teigė T. Morkūnas. Jo teigimu, stebėtina, kad vis dar yra informatyviai neraštingų pedagogų, kurie atitolę ne tik nuo mokinių, bet ir nuo laikmečio.
Pasak pokalbininkų, itin svarbus įstaigos vadovo darbas, tad mokymuose siekiama pabrėžti mokyklų, darželių mikroklimato kaitos ir reikšmės svarbą, diskutuojama, kaip reikėtų vadovui elgtis, siekiant užtikrinti savo vadovaujamoje organizacijoje puikų mikroklimatą.
Pagalba socialiniams pedagogams
Siekdami padėti kolegoms, S. Šerėnienė ir T. Morkūnas sukūrė tinklalapį, kuris turėtų tapti jauno ar su sudėtinga situacija susidūrusio socialinio pedagogo gidu.
"Ši idėja mane kankino apie porą metų. Teisininkai, medikai turi savo duomenų bazes, kitų sričių specialistai turi kažką, internete gali "čia ir dabar" gauti pagalbos. Socialiniu pedagogu dirbu 8 metus ir iš dalies skaudu, jog nėra vietos, kur būtų visa informacija. Nėra susistemintos informacijos, kuri aktuali mūsų profesijai, - motyvus aiškino T. Morkūnas. - Apsigyniau vyresniojo socialinio pedagogo kategoriją ir nusprendžiau, kad dabar reikia dar daugiau! Mintis buvo įkurti forumą, kad žmonės galėtų diskutuoti, dalintis mintimis, publikacijomis, kas veda prie darbo kokybės. Vieną kartą gavęs atlyginimą, jį paaukojau, nusipirkau domeną socped.lt. Jei nepadarysi, niekas nepadarys..."
Pasak pokalbininko, nuo internetinio tinklalapio adreso nupirkimo iki svetainės atidarymo praėjo mėnuo - per tiek laiko buvo sukurtas konsultacinis tinklalapis socialiniams pedagogams www.socped.lt. Pagrindinė idėja - suburti kolegas, juos nemokamai konsultuoti visais aktualiais klausimais.
Pokalbininkai pripažįsta, kad jų tinklalapis kiek panašus į Socialinių pedagogų asociacijos svetainę, tačiau tikina, kad jei pastarojoje būtų galima rasti naujausią informaciją, jie nebūtų pradėję kurti naujos.
"Galbūt asociacijai reikia tokio gero pajudinimo, tuomet komandoje daugiau nudirbsime", - tikisi T. Morkūnas.
Konsultacijos ir patarimai
S. Šerėnienės teigimu, socialinio pedagogo darbas yra reikalaujantis staigių sprendimų, o jei pasitaiko nauja, nepatirta situacija, šis nežino, kaip elgtis, tad specialistų, kolegų konsultacija, patarimai padėtų jam tinkamai sureaguoti.
Tinklalapyje galima rasti įvairių sričių specialistų elektroninius paštus ar telefonus: Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų, teisininkų, psichologų, mobingo specialistų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbuotojų.
PATIRTIS. Sukaupta patirtimi pedagogai dalijasi rengiamuose mokymuose bei seminaruose. Praėjusią savaitę juose dalyvavo ir Klaipėdos ugdymo įstaigų darbuotojai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
S. Šerėnienė pabrėžė, kad visi specialistai konsultuoja nemokamai, yra pasižadėję atsakymus suteikti kuo greičiau, o ilgiausias atsakymo terminas - trys paros. Ji akcentavo, kad jei socialiniai pedagogai susiduria su situacija, kuriai sprendimo reikia tą pačią akimirką, tam skirta skubi konsultacija, kurią pati S. Šerėnienė teikia telefonu.
"Kiekvienam įvykiui yra veiksmų planas, kurį galima taikyti. Yra ir veiksmai, kurie taikomi po įvykio, - sakė S. Šerėnienė. - Tarkim, pamačius sumuštą vaiką, kreipiatės į medicinos įstaigą, išsiimate abdukciją, kreipiatės į krizių centrą... Tokiu atveju, jei pati nežinau, kaip elgtis, turiu telefonų numerius visų specialistų, kurie sutiko konsultuoti, skambinu jiems. Kadangi siekiame teikti skubią pagalbą, ateityje reikėtų ieškoti informacinių partnerių, sukurti lengvai įsimenamus trumpuosius numerius."
Tiesa, pokalbininkai pažymėjo, jog sieks nenusišalinti, palikdami kolegas bendrauti su konsultantais.
"Specialistai pasižadėjo gautą situaciją pateikti mums be vardų, pavardžių, pavadinimų, tad tinklalapyje bus pateikiama situacija, pedagogo klausimas ir specialisto atsakymas. Puslapyje apsilankęs pedagogas ten galbūt iškart atras savo situaciją ir nereikės jam papildomai klausti. Einant laikui, tų atsakymų tik daugės", - dėstė T. Morkūnas.
Valdininkai sutiko su džiaugsmu
Konsultacinio tinklalapio bei mokymų idėja buvo pristatyta ir valdininkams.
"Visos organizacijos, kurios dirba dėl vaiko gerovės, idėją priėmė taip noriai, kad buvau nustebęs. Galvojau, kad įstaigos - "popierinės", dirba tik tam, kad dirbtų, o mūsų tokios atvirom rankom laukė... Mes įsivaizduojam, kad valdininkams niekas nerūpi, bet iš tiesų jie laukia - konsultuokimės, darykim, dirbkim kaip komanda. Suformuotas požiūris, kad vaikų teisių specialistai iškart tik vaiką atims. Ten irgi paprasti žmonės, kurie noriai dirba savo darbą", - nuostabos Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, vaiko teisių kontrolierės reakcija neslėpė T. Morkūnas.
S. Šerėnienė puoselėja planus per mėnesį du kartus skirtingose vietovėse rengti seminarus.
"Du kartai per mėnesį - jau 24 kartai per metus, aplankytume 24 rajonus. Parodykit man nors vieną pedagogų švietimo programą, su kuria būtų apvažiuojama visa respublika, bet kuri nebūtų finansuojama iš Europos pinigų. Žinoma, savom lėšom neapvažinėsim visko. Idėja pasibaigtų ties trečiu rajonu", - juokėsi T. Morkūnas.
Pokalbininkai teigė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmetė galimybės tokiems mokymams rengti suteikti transportą, kad seminaruose galėtų dalyvauti ir tie, kurie turi mažesnę galimybę šviestis.
Planai siekia Italiją
Pedagogai teigė, jog problemoms mokyklose spręsti reikia ne tik laiko. "Galima per 5 metus viską pakeisti, bet reikia pakeisti visos valstybės, visos bendruomenės požiūrį. Kodėl taip išplitusi narkomanija? Mokyklose gali socialiniai pedagogai paauklėti, o visuomenėje? Pavyzdžiui, eina koks nors narkomanas gatve, bet niekas į jį nekreipia dėmesio, galvodami: "Juk jis ne mano giminaitis, tegu, ne mano šeima. Kaimynas? Tegu." Arba mokiniai rūko - "Negerai. O už mokyklos teritorijos? Rūkykit!" Jeigu visuomenėje susiformuotų netolerancija, viskas pasikeistų. Bet tai utopinė netolerancija", - svarstė T. Morkūnas.
Tuo tarpu S. Šerėnienės nuomone, Lietuvai nereikėtų remtis kitų šalių patirtimi. "Lietuvai reikėtų ne imti užsienio patirtis ir jas adaptuoti - juk yra čia protingų žmonių, kurie gali sukurti veiklos modelį - ir visi to modelio laikytumėmės. Galima atidaryti bet kurias duris, valdininkai yra prieinami, bet reikia eiti ir daryti", - teigė ji.
S. Šerėnienės ir T. Morkūno planuose - ne tik konsultacinio tinklalapio tobulinimas.
"Yra planų steigti asociaciją arba viešąją įstaigą, teikiančią įvairaus pobūdžio konsultacijas, tai - viena iš gairių. Svarstome apie bendradarbiavimą su Italijos Mesinos miestu, kurie kviečiasi mus dalintis patirtimi nacionaliniu lygmeniu, atstovautume Lietuvai. Yra idėja surengti metodinių darbų parodą. Yra planų, juos generuojam kasdien, norisi plėstis, daryti", - tvirtino S. Šerėnienė.
T. Morkūnas taip pat atskleidė idėją įsteigti nacionalinę premiją socialiniams pedagogams, pavadintą mokytojų globėjo šv. Ignaco vardu. Ji būtų teikiama 4 sričių specialistams: globos namų, bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų socialiniams pedagogams.
"Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei Audronei Pitrėnienei ši idėja labai patiko, kitąmet ją žada pristatyti komitete, jei pritars, judėsim į priekį. Esame numatę 6500 Lt premiją vienam pedagogui bei vardinį meninį darbą su graviūra, kad jaustųsi, jog tikrai pagerbiame. Vis dėlto kol kas tik projektinis dalykas, nes tam reikia rėmėjų", - idėjomis dalinosi T. Morkūnas.
Abu pokalbininkai sutarė, kad bet ko imantis reikia tai daryti rimtai - suklupti, užgesti nesinori.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą