Žurnale "Veidas" pasirodęs naujas Lietuvos gimnazijų bei vidurinių mokyklų reitingas, sudarytas pagal duomenis, kaip kiekvienoje iš 432 mokyklų 2012 m. buvo išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai ir kiek kiekvienos mokyklos abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas pagal pirmąjį pageidavimą, vėl padiktavo diskusiją dėl jo tikslų ir kriterijų.
DEŠIMTUKE. Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija jau ne pirmus metus tvirtai laikosi pirmajame geriausiųjų dešimtuke. Beveik visos kitos uostamiesčio gimnazijos ir vidurinės mokyklos, palyginti su 2012 m., akademinių pasiekimų srityje padarė ryškų šuolį į viršų.
Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė šį tyrimą pavadino nevertu dėmesio "išoriniu vertinimu, kuris neatspindi kiekvienos mokyklos įdirbio ir pastangų". Pasak valdininkės, ne akademiškumas liudija sėkmingą mokyklos veiklą: "Mokykla turi padaryti daug daugiau: ji turi paruošti vaiką gyvenimui. Tai kas, jeigu jis, išlaikęs egzaminus ir įstojęs į aukštąją, nežinos, ką toliau veikti?"
"Tyrimas ydingas ir neetiškas"
V. Kazakauskienės nuomone, tokia informacija neturėtų būti skelbiama viešai: "Tai neetiška ir ydinga iš principo. Todėl, kad negalima lyginti mokyklų tarpusavyje: skirtingos mokyklos turi skirtingus tikslus ir misijas. Minėtame sąraše yra mokyklų, į kurias patekti gali tik patys gabiausi mokiniai, išlaikę stojimo egzaminus. Suprantama, kodėl jų rezultatai tokie geri."
Argumentui, kad Klaipėdoje vidurinių mokyklų bei gimnazijų, į kurias būtų priimama pretendentus egzaminuojant, kol kas nėra, V. Kazakauskienė paprieštaravo sakydama, jog visiems žinoma, kad "Ąžuolyno" gimnazija priima tik pačius gabiausius: "Su žemesniu nei 8 ar 8,5 balo vidurkiu mokiniai ten nepatenka; tik vienais metais, kilus konfliktui, buvo priimta mokinių pagal gyvenamąją vietą. Be to, tėvai klastodavo gyvenamosios vietos deklaracijas. Štai kodėl "Ąžuolynas" kasmet rodo tokius aukštus išlaikytų egzaminų rezultatus. Kita vertus, dar nežinia, kiek čia yra pačios mokyklos indėlis, o kiek - samdomų korepetitorių."
NEREAGUOTI. V. Kazakauskienė pirmiausiai pabrėžė, jog ir Švietimo ir mokslo ministerijoje piktinamasi "Veido" skelbiamais mokyklų reitingais: "Mums sakė į juos nereaguoti."
Be to, kriterijai, pagal kuriuos minėtame sąraše rikiuojamos šalies gimnazijos bei vidurinės mokyklos, pokalbininkės neįtikino: "Jie demonstruoja tik, kaip išlaikyti egzaminai ir kiek mokinių pateko į aukštąsias pagal pirmąjį pageidavimą", o tai nesąs svarbiausias mokyklos sėkmingos veiklos kriterijus: "Vien šis rodiklis neatskleidžia kiekvienos atskiros mokyklos įdirbio ir pastangų. Mokykloje vyksta ne tik mokymas, bet ir socializacija, komunikacija, ugdomos įvairios kompetencijos. Tas reitingas neparodo pridėtinės mokymosi vertės. Ar mokyklos tikslas tik paruošti mokinį egzaminams, kad jis vėliau būtinai įstotų į bet kokią aukštąją mokyklą? Jūs paklauskit Darbo biržoje, kiek ten ieško darbo žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Ne visi gali ir ne visiems reikia mokytis aukštojoje, kiti mokiniai gal laimingesni būtų baigę proftechninę."
Ar verta veržtis į gimnaziją mokiniui, kuris nejaučia pašaukimo akademinei veiklai, o svajoja apie gerą amatą ir ar nevertėtų proftechninę jam pasirinkti po 8 klasės? V. Kazakauskienė į šį klausimą atsakė, jog tokiame amžiuje mokiniui dar sunku pačiam apsispręsti: čia reikalingas profesinis orientavimas.
Pasidomėjus, kokiu dar būdu (be "Veido" reitingų) visuomenė galėtų sužinoti, kokie yra kiekvienos mokyklos veiklos rezultatai, kaip ir pagal kokius kriterijus jų vertinimą vykdo Švietimo skyrius ir kur tėvai galėtų rasti lyginamosios informacijos, valdininkė pasiūlė kreiptis į kiekvieną mokyklą atskirai: "Jos pačios vertina savo veiklą." Ar toks vertinimas objektyvus, valdininkė neabejojo: "O kas gali geriau žinoti už pačią mokyklą?" Švietimo skyrius, patikino pokalbininkė, irgi nuolat seka mokyklų veiklą: "Mes vykdome stebėseną, vertiname pagal principą "indėlis, procesas, rezultatas, pasekmės." Individualiai aptariame reikalus su mokyklų bendruomenėmis, aiškinamės silpnąsias vietas. Bet tokios informacijos viešinti negalima, tai būtų meškos paslauga mokykloms."
Paklausta, kaip tuomet tėvams sužinoti, kuri mokykla yra geresnė, V. Kazakauskienė atsakė: "Mūsų tikslas - kad nebūtų blogų mokyklų. Kad kiekvienoje būtų sudarytos vienodai geros mokymosi galimybės. Ir čia kaip tik turėtų aktyviai įsitraukti tėvai. Deja, tėvai kol kas dar nelabai nori dalyvauti mokyklos gyvenime."
Pasvarsčius, ką realioje situacijoje galėtų padaryti tėvai (jeigu, tarkime, mokykloje itin svarbią discipliną dėsto nekvalifikuota mokytoja) - ar stengtis, kad mokytoja būtų pakeista, ar verčiau pakeisti mokyklą, V. Kazakauskienė atsakė, jog "visose mokyklose yra ir gerų, ir blogų mokytojų", o iniciatyvos spręsti tokias problemas turėtų imtis tėvai.
Priminsime, jog nuo šių mokslo metų gabiausiems ir labiausiai motyvuotiems mokytis Klaipėdos mokiniams vis dėlto bus sudarytos išskirtinės sąlygos: "Ąžuolyno" gimnazijoje bus formuojamos visos pirmosios akademinės klasės, o Vytauto Didžiojo gimnazijoje - kelios tokios klasės. "Toks politikų sprendimas", - pakomentavo pokalbininkė. Ji informavo, kad mokinių atrankos tvarkos projektas jau parengtas ir pateiktas, tačiau dar nepatvirtintas.
"Norėtų, kad niekas nesužinotų"
Jau 10 metų lyginamajam mokyklų sąrašui duomenis renkanti "Veido" žurnalistė Jonė Kučinskaitė sakė nebesistebinti jo gale atsiduriančių mokyklų vadovų piktinimusi ir netgi pagrasinimais "uždrausti" skelbti tokią informaciją.
"Švietimo biurokratams ir daugeliui mokyklų vadovų būtų kur kas patogiau, jeigu tokia informacija nebūtų viešinama. Jie gyventų ramiau, jeigu tėvai ir visuomenė nežinotų, kaip jie dirba - nepaisant to, kad tai biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš mūsų mokesčių, - sakė žurnalistė. - Karštai teko diskutuoti ir su Nacionaliniu egzaminų centru, kol pagaliau gavome duomenis apie kiekvienos mokyklos abiturientų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių k., matematikos, užsienio kalbos, istorijos) balų vidurkį. Šis vidurkis aiškiai parodo ir mokyklos, ir mokytojų indėlį į rezultatus, tačiau duomenis kažkodėl norėta slėpti."
J. Kučinskaitės žodžiais, "Veido" skelbiamas reitingas pirmiausiai yra naudinga informacija tėvams, kurie šiaip sau jos negautų. "Tiems, kurie turi vaikų, ne vis tiek, kurioje mokyklose jie mokysis, o kad visose mokyklose yra sudarytos vienodos sąlygos - mitas ir smegenų pudrinimas. Kaip vienoje ar kitoje mokykloje mokiniai laiko brandos egzaminus - tai turi būti vieša informacija. Tačiau ar gali kokia nors eilinė mama Stasė jos kur nors gauti? Abejoju. Todėl natūralu, kad tų mokyklų, kurios atsidūrė sąrašo gale, vadovai ir tie valdininkai, kurie netarnauja visuomenės labui, labai pyksta, kai viešai atidengiamas darbo brokas."
Duomenų apie mokyklas ir universitetus rinkimą bei skelbimą žurnalistė pavadino "rakštimi, kurios neįmanoma ignoruoti", ir pridūrė, kad šiuo metu ruošiamasi paskelbti universitetų reitingą ir jau renkami duomenys naujam lyginamajam sąrašui - pradinių mokyklų bei progimnazijų.
Į argumentą, kad tais pačiais kriterijais vertinamos ir mokyklos, kurios daro mokinių atranką ir dirba su "gera žaliava", ir tos, kuriose mokosi "atsitiktiniai", o tarp jų - ir negabūs, J. Kučinskaitė atsakė, kad 432 Lietuvos vidurinių mokyklų bei gimnazijų sąraše figūruoja tik keturios mokyklos, kurios nuo seno daro atranką - Licėjus, KTUG, VJG, KJG.
"Prieš dvejus metus egzaminus pradėjo rengti dar dvi gimnazijos - Žirmūnų ir Biržiškos, tačiau mes vertinome 2012 m. alumnų rezultatus, taigi sąraše yra tik keturios mokyklos, į kurias mokiniai pateko laikydami stojimo egzaminus.
Problema čia kita, - atkreipė dėmesį pokalbininkė. - Kodėl tie vadinamieji "atsitiktiniai", arba "negabūs", patenka į gimnazijas? Kam jie kankinasi ir kankina kitus?
Jeigu visos mokyklos dirba vienodai gerai, kodėl tuomet mokiniai taip veržiasi į tas, kurios rengia stojimo egzaminus ir kuriose sunkiausia mokytis? - retoriškai klausė pokalbininkė. - Ar į Klaipėdos "Ąžuolyną" veržiasi tie, kurie tikisi ten gauti lengvų dešimtukų, ar vis dėlto tie, kurie žino, kad ten reikės smarkiai paplušėti, kad atitiktum šioje gimnazijoje keliamus aukštus reikalavimus?"
J. Kučinskaitė prisiminė KTU gimnazijos direktoriaus B. Burgio teiginį "Nepasikliaukite progimnazijų dešimtukais." B. Burgis pasakojęs, kad jam skambina daugelis klinikų gydytojų, supykusių dėl to, kad jų vaikai neįstojo į KTUG, nors progimnazijoje mokėsi dešimtukais. "Bet progimnazijos dešimtukas nelygus dešimtukui. Kai kur jie rašomi tiesiog už vaiko pastangas, nes daugybė vaikų nemotyvuoti. Kadangi egzaminų progimnazijoje nėra, tai vaikai savo lygį supranta tik stodami į geras gimnazijas. Todėl B. Burgis nuo šių metų pradės rengti 5, 6, 7 ir 8 klasių, t. y. progimnazistų, lyderių turnyrus, jie vyks penkis kartus per metus, maždaug kas du mėnesius. Vaikai galės pasitikrinti savo žinių lygį, o jų tėvams nereikės nemaloniai nustebti po 8 klasių, kai jie neįstos į gerą gimnaziją."
Pasak J. Kučinskaitės, pernai surengus pirmuosius lyderių turnyrus paaiškėjo, kad vieni penktokai, progimnazijų dešimtukininkai, surinko vos 2 taškus, o kiti - 40 taškų. Taigi pradinių mokyklų ir progimnazijų lygis labai nevienodas. Juk penktaklasių gebėjimai - ir tų, ir kitų mokyklų darbo rezultatas.
Mokyklos sėkmės raktas, pokalbininkės įsitikinimu, yra jos vadovas. "Tokiam vadovui netinka bet kokie pedagogai - jis ieškos tokių, kurie sugebėtų dirbti su reikliais mokiniais. Manote, lengva mokyti gabiuosius? Anaiptol. Su gabiaisiais dirbti kur kas sunkiau, ir mokytojų virtinės tikrai nesirikiuoja prie mūsų reitingo viršuje esančių mokyklų tvorų. Duok nors milijoną - jeigu mokytojas nesugeba, tai ir neparuoš olimpiadai. Štai geri vadovai ir suka galvą, nemiega naktimis. Tai žmonės, kurie turi pakankamai kompetencijos ir idėjų vadovauti mokyklai, jie turi svajonę, dėl kurios gyvena."
Paklausta, kokios naudos duos pradinių mokyklų ir progimnazijų reitingas, J. Kučinskaitė sakė: "Pirmasis rimtas mokinio žinių patikrinimas turėtų būti vykdomas po keturių klasių. Dabar daugelis tėvų susizgrimba dėl vaiko ateities, kai šis jau įžengia į 12 klasę. Tuomet imasi už galvos, o kaip čia jam įstojus į universitetą, kai taip prastai mokosi. Susizgribti reikia kur kas anksčiau, ir į progimnaziją turėtų patekti tik tie mokiniai, kurie ruošiasi eiti į gimnaziją, vėliau - į universitetą. Kiti, nelinkę į akademinius mokslus, manau, laimingesni būtų anksčiau apsisprendę mokytis profesijos. Šis reitingas taip pat suteiks tėvams trūkstamos informacijos ir padės susiorientuoti."
"Įdomūs tik vienu aspektu"
"Savaitraščio "Veidas" reitingai, sudaromi žurnalo iniciatyva, yra įdomūs tam tikru, akademinius mokinių pasiekimus atskleidžiančiu aspektu, - "Vakarų ekspresui" sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė. - Ministerijos nuomone, mokyklos veiklos kokybę rodo ne tik abiturientų brandos egzaminų ir stojimo rezultatai, bet ir sunkiau pamatuojami dalykai: mokinių socialinis aktyvumas, užimtumas, pilietiškumas, visos mokyklos bendruomenės veikla, kūrybiškumas, taip pat ir tai, ar mokiniai gerai jaučiasi mokykloje, kaip sprendžiamos kylančios problemos. Reikia turėti omenyje ir tokią aplinkybę, kad ne visos mokyklos turi vienodas komplektavimo sąlygas: kai kurios jų organizuoja stojamuosius egzaminus ir atsirenka geriausius įvertinimus turinčius mokinius."
ŠMM atstovė informavo, kad Švietimo įstatymas įpareigoja mokyklas viešai mokyklos internetiniuose tinklalapiuose skelbti ne tik informaciją apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokytojų kvalifikaciją, bendruomenės tradicijas, bet ir mokyklos pasiekimus bei veiklos kokybės išorinio vertinimo rezultatus. "Vertinant mokyklos veiklą stebimos pamokos ir nepamokinė veikla, bendraujama su mokytojais, mokiniais, kitais bendruomenės nariais, analizuojami Švietimo valdymo informacinės sistemos, Nacionalinio egzaminų centro, mokyklos internetinėje svetainėje esantys duomenys, dokumentai. Mokyklos išorinį vertinimą atlieka Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra", - teigė ministerijos atstovė. Ji pridūrė, kad daugelis mokyklų informaciją apie savo mokinių akademinius pasiekimus, brandos egzaminų rezultatus skelbia rajoninėje žiniasklaidoje", - sakė ŠMM specialistė.
REITINGAS sudarytas daugiausiai balų skiriant:
už įstojimą pirmuoju pageidavimu į Lietuvos universitetus (15 tšk.),
visų laikiusiųjų lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE) balų vidurkį (10 tšk.),
išlaikiusiųjų lietuvių k. VBE ir gavusių nuo 90 iki 100 balų proc. nuo visų laikiusiųjų (10 tšk.),
visų laikiusiųjų matematikos VBE balų vidurkį (10 tšk.),
išlaikiusiųjų matematikos VBE ir gavusų nuo 90 iki 100 balų proc. nuo visų laikiusiųjų (10 tšk.),
visų laikiusiųjų užsienio kalbos VBE balų vidurkį (10 tšk.),
išlaikiusiųjų užsienio k. VBE ir gavusių nuo 90 iki 100 balų proc. nuo visų laikiusiųjų (10 tšk.),
visų laikiusiųjų istorijos VBE balų vidurkį (10 tšk.),
išlaikiusiųjų istorijos VBE ir gavusių nuo 90 iki 100 balų proc. nuo visų laikiusiųjų (10 tšk.).
10 GERIAUSIŲ LIETUVOS GIMNAZIJŲ
(Skliausteliuose nurodyta reitingo vieta 2012 m.)
1 (1). Vilniaus licėjus. Bendras balas - 99,27.
2 (2). VšĮ KTU gimnazija - 92,03.
3 (3). Vilniaus Jėzuitų gimnazija - 75,35.
4 (4). Vilniaus Žirmūnų gimnazija - 75,32.
5 (5). Vilniaus M. Biržiškos gimnazija - 66,17.
6 (13). VšĮ Kauno jėzuitų gimnazija - 61,79.
7 (7). Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija - 59,08.
8 (6). Panevėžio J. Balčikonio gimnazija - 58,4.
9 (61). Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija - 54,47.
10 (17). VšĮ Šiuolaikinės mokyklos - 51,55.
-----------
KLAIPĖDOS gimnazijos 432 mokyklų sąraše
(Skliausteliuose nurodyta reitingo vieta 2012 m.)
24 (14). Klaipėdos H. Zudermano gimn. - 42,2.
29 (54). Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimn. - 39,74.
87 (329). Klaipėdos Vydūno vid. mok. - 29,46.
88 (196). Klaipėdos "Aitvaro" gimn. - 29,41.
***
113 (175). Klaipėdos "Varpo" gimn. - 28,17.
145 (356). Klaipėdos "Baltijos" gimn. - 26,3.
169 (272). Klaipėdos "Žemynos" gimn. - 24,69.
***
209 (268). Klaipėdos "Žaliakalnio" gimn. - 22,55.
212 (293). Klaipėdos "Aukuro" gimn. - 22,45.
***
308 (216). Klaipėdos "Vėtrungės" gimn. - 17,489.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą