Ketinama apmokestinti dar daugiau studentų

Ketinama apmokestinti dar daugiau studentų

Šią savaitę Seime bus svarstoma Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisa, kuria siekiama įtvirtinti gerai besimokančio studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis didesnis nei 7 ir neturinčio akademinių skolų. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritikuoja tokį siūlymą, teigdama, kad jis prieštarauja Vyriausybės programai.

Papildomi finansai tinkamam įstatymo įgyvendinimui nebus skiriami, o tai reiškia, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius studijų programoje išliks tas pats – studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamoje vietoje, perkopę 7 vidurkį ir neturintys akademinių skolų, nebūtinai gaus valstybės finansavimą.

LSS piktinasi, kad nors jie ir pasisakė prieš, ši pataisa vis tiek bus svarstoma. Pasak studentų, tokie įstatymo pakeitimai sukurs nelygias galimybes skirtingų aukštųjų mokyklų ir studijų programų studentams. Daugumai iškyla klausimas, kodėl mokydamasis geriau nei 7, studentas nebūtinai gaus valstybės finansuojamą vietą, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas.

Skirtingos aukštosios mokyklos – skirtingi reikalavimai

Seimo narys Arvydas Anušauskas teigia apgailestaujantis, kad dalis studentų galvoja, jog Seime laiškai nėra skaitomi. Vis tik jis džiaugiasi, kad bent dalis studentų rašė originalius laiškus ir tokią pilietinę iniciatyvą sveikina, nes ne visada visuomenės grupės dalyvauja įstatymų projektų derinimo procese. „Pirmiausia, gaila, kad autoriai dar labiau mažina aukštųjų mokyklų galimybes pačioms apibrėžti reikalavimus gauti valstybės finansuojamą vietą. Juk universitetai labai skiriasi. Įstatyme yra pataisa, nustatanti, kas gali užimti valstybės finansuojamą vietą, tačiau čia, universitetuose, yra didžiausi skirtumai“ – sakė A. Anušauskas. Jo nuomone, dėl tokios visiems taikomos nuostatos tiksliųjų mokslų fakultetų studentai gali ir nukentėti. Anot jo, reikėtų orientuotis į valstybės finansuojamų vietų skaičių, o ne vidurkį. „Žinoma, kažkoks lygis turi būti garantuotas, juk nenorėtume gydytis pas vidutinio lygio gydytoją ar statyti namo su architektu, kuris darytų neteisingus apskaičiavimus. Bet jei valstybei reikia inžinierių, ji gali duoti didesnį finansavimą, o besimokančių tose vietose vis tiek gali būti mažiau ir jie bet kokiu atveju gautų valstybės finansavimą“, – teigia A. Anušauskas.

Gresia studentų diskriminacija

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis griežtai nepritaria Seime svarstomam siūlymui gerai besimokančio studento sąvoką apibrėžti 7 balais. Pasak jo, tai diskriminuoja nemažą dalį studentų: studijuojant skirtingas programas, pasitaiko atvejų, kai 6 balai yra labai geras vidurkis, o kartais net ir turėdamas 8 studentas lieka pažangumo eilės apačioje. Politikų paskaičiavimais, įvedus 7 balų taisyklę, Lietuvoje daugiau nei tūkstančiui studentų tektų papildomai mokėti už studijas. Tokie sprendimai akivaizdžiai mažina aukštojo mokslo prieinamumą. „Reaguodami į situaciją, liberalai ėmėsi konkrečių veiksmų ir įregistravo įstatymo pataisą, dėl kurios Seimas turės balsuoti. Pataisos esmė – gerai besimokančiu studentu laikyti tokį studentą, kurio balų vidurkis yra aukštesnis už bendrą toje programoje studijuojančių vidurkį. Toks apibrėžimas būtų kur kas racionalesnis. Dėl akademinių skolų problema jau išsisprendė, nes Seimo kultūros, švietimo ir mokslo komitetas pritarė pasiūlymui, kad nustatant, kas yra gerai besimokantis studentas, akademinės skolos nebūtų kriterijus“, – teigia seimo narys E. Masiulis.

Negalima nusileisti iki vidutinio lygio

LSS siūlo suvienodinti studentų teises, numatant, jog akademinę skolą studentas gaus tik po nesėkmingo nemokamo egzamino perlaikymo. „Manau, šį variantą verta apsvarstyti, tačiau pagrindinis (pirmas) egzaminas yra svarbiausias. Negalime sukurti precedento dviprasmiškai traktuoti egzaminavimo. Tačiau, jei kalbame tik apie akademinės skolos traktavimą, tie reikalavimai visur turi būti universalūs“, – sako Seimo narys A. Anušauskas.

Studentai teigia, jog įstatyme privalu įtvirtinti nuostatą, jog visi gerai besimokantys galėtų gauti valstybės finansavimą savo studijoms. Anot A. Anušausko, tokia idėja yra svarstytina, tačiau, jo nuomone, gerai besimokantis studentas nėra turintis vidutiniškus įvertinimus. „Pasiūlytos įstatymo pataisos dėl gerai besimokančio studento apibrėžimo aš nepalaikau, tačiau tikiuosi, kad iki galutinio priėmimo ji bus ištaisyta komitete“ – teigia A. Anušauskas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder