Statistika iškalbinga - nuo 2000-ųjų Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose dirbusių pedagogų skaičius susitraukė kiek daugiau nei trečdaliu - iš beveik 52 tūkstančių pedagogų 2013-aisiais liko kiek daugiau nei 34 tūkstančiai. Aiškinama, kad mokytojų skaičiaus mažėjimą iš esmės nulėmė mažėjantis moksleivių skaičius, ir esą nesitikima, kad padėtis gerės.
Sumenko gimstamumas
Pasak švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus, pedagogų skaičiaus mažėjimą pirmiausia lemia demografinė situacija - mažėjant moksleivių skaičiui, mažėja ir mokytojų poreikis.
Vis dėlto viceministras pripažino, kad dabartinei situacijai daug įtakos turėjo ir atgavus nepriklausomybę parengta švietimo reforma.
"Nebuvo pagalvota apie pasekmes, tuomet atrodė, kad gimstamumas tik augs, niekas nepasvarstė apie emigraciją, sumažėti galintį gimstamumą", - kalbėjo R. Vaitkus.
Viceministras teigė, kad po kelių metų turėtume pajusti itin ryškų pirmokų sumažėjimą, mat 2000-2002 metais gimstamumas Lietuvoje buvo mažiausias nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Turėdami tokią informaciją, R. Vaitkaus nuomone, turime ruoštis mokyklų pertvarkai, atsižvelgdami į būsimų mokinių skaičių.
Pokalbininko nuomone, blogiausia buvo tai, jog pastebėjus, kad vaikų ryškiai mažėja, mokyklų planavimo strategija nebuvo keičiama - buvo siekiama būtinai išsaugoti mokyklas, jų neuždaryti, tačiau tuomet mokytojai, dirbantys su, pavyzdžiui, keliolika, o ne keliasdešimt vaikų, nebeturi krūvio ir dėl to gauna mažesnes pajamas.
Neatsinaujina
R. Vaitkaus teigimu, šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžiaus vidurkis - 48 metai, bet mažėjant darbo vietų, jauni pedagogikos studijas baigę specialistai lengvai darbo negauna. Taip yra dėl to, kad mažinant etatų skaičių, pirmenybę likti darbo vietoje turi tie, kurie ten dirba ilgiau, yra patyrę.
Remiantis statistika, ryškiai sumažėjo ne tik apskritai pedagogų, bet ir jaunų mokytojų skaičius. 2000-2001 mokslo metais iki 4 metų darbo stažą turinčių mokytojų buvo per 5000, o 2013-2014 mokslo metais tokių pedagogų buvo kiek daugiau nei 2300, 4-14 metų patirtį turinčių pedagogų skaičius susitraukė dar ryškiau - nuo kone 44 tūkstančių iki kiek daugiau nei 5900. Užtat 15 metų ir ilgiau dirbančių pedagogų skaičius - daugiau nei 26 tūkstančiai.
2012-2013 mokslo metų pradžioje 60 procentų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų buvo vyresni nei 45 metų amžiaus. Jauni (iki 30 metų) mokytojai sudarė 6 procentus visų mokytojų, o vyresni nei 60 metų amžiaus - 9 procentus.
R. Vaitkaus nuomone, negerai, kad mokyklos lėtai atsinaujina, mat tuomet tikėtina, kad po dešimtmečio daugumos mokytojų amžius bus didesnis nei 60 metų.
"Amžiaus vidurkio augimas - normalu, bet mokyklos turi atsinaujinti", - sakė viceministras.
Įdomūs pasirinkimai
2013-2014 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 34,4 tūkst. mokytojų ir mokyklų vadovų, profesinio mokymo įstaigose - 3,6 tūkst. pedagoginių darbuotojų, aukštosiose mokyklose - 13 tūkst. dėstytojų. Nemaži ir pedagogikos studijas pasirinkusių studentų skaičiai.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistės Aušros Veličkaitės pateikta išankstine statistika, šiemet įvairių krypčių pedagogikos bakalauro studijas pasirinko beveik 1200 jaunuolių, bendras skaičius - daugiau nei 5900. Pedagogikos magistro studijas šiuo metu yra pasirinkę daugiau nei pustrečio šimto studentų.
Vis dėlto kai kurios sritys didelio susidomėjimo nesulaukia - išankstiniais duomenimis, rusų filologija bei chemija stojančiųjų nesudomino, tačiau populiari kūno kultūra (235 įstojusieji), socialinė pedagogika (80), ikimokyklinis ugdymas (73), muzikos pedagogika (97). Laipsnio nesuteikiančių pedagoginių studijų studentų skaičius viršija 300.
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros vedėja Roma Bončkutė yra pažymėjusi, kad keičiasi studentų prioritetai - 1994-aisiais, jos teigimu, stebino stojančiųjų į lietuvių filologiją ir etnologiją skaičius, o dabar jau keletą metų sudėtinga surinkti studentų grupes, nes stojančiųjų dėmesys krypsta į užsienio kalbų studijas.
Bandoma spėlioti
2012 m. šalies aukštosios mokyklos parengė 4,4 tūkst. pedagogų, pusė jų - profesijos dalykų mokytojai, penktadalis - bendrųjų dalykų mokytojai. Kyla klausimų - kur išeina parengti jauni pedagogai ir kokia situacija bus po kelerių metų, jei mokytojų skaičius toliau mažės?
R. Vaitkus pažymėjo, kad po 10-15 metų galime susidurti su kai kurių sričių pedagogų trūkumu, tačiau esą deficito tikrai nebus.
"Manau, gali stipriai išaugti tiksliųjų mokslų: chemijos, matematikos, informatikos, mokytojų poreikis, tačiau tai nereiškia, kad pajusime deficitą", - mąstė pokalbininkas.
Jo teigimu, siekiant sureguliuoti pedagogų paklausą ir pasiūlą, ministerijoje atgijo diskusijos apie Pedagogikos instituto atkūrimą. Į šios įstaigos darbą būtų įtraukiami ir mokslininkai, kurie turėtų rengti pagrįstas prognozes, kokių sričių ir kokio skaičiaus mokytojų reikės ateityje.
2008 metais Pedagogų profesinės raidos centro užsakymu parengtoje bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų poreikio prognozėje buvo teigiama, kad iki pat 2020-ųjų pirmokų skaičius turėtų didėti, o 2020-aisiais sieks 37 tūkst. (lyginant su 2008 m. turėtų išaugti 25 proc.). Abiturientų skaičius esą sumažės net 47 procentais.
Toje pačioje prognozėje buvo spėta, kad 2014 m. bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų skaičius sieks 27 tūkst., o 2020 m. - 25-26 tūkstančius, priklausomai nuo to, ar vienam mokytojui tenkančių vaikų skaičius augs ar liks pastovus. Pesimistinis spėjimas šiems metams nepasitvirtino - ką sakysime 2020-aisiais?
Statistika
2014-2015 mokslo metus pradėjo:
343 000 mokinių bendrojo ugdymo mokyklose;
28 100 pirmokų;
1200 bendrojo ugdymo mokyklų;
45 500 profesinio mokymo įstaigų mokinių;
76 profesinio mokymo įstaigos;
19100 I kurso studentų;
688 ikimokyklinio ugdymo mokyklos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą