Kodėl subrendo būtinybė klasių auklėtojams susitikti konferencijoje?
Mokytojai jau keletą metų nebesibūrė į metodines grupes (matematikai - su matematikais, lituanistai - su lituanistais), kuriose aptartų aktualius klausimus bei planus. Klasės auklėtojų veikla nėra užfiksuota mokyklos dokumentuose - jie įvardyti kaip mokytojai, ir viskas. O juk iš tiesų jie yra daugiau negu mokytojai: jiems rūpi ir vaiko mokslas, ir auklėjimas. Tad kalbantis su Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste Danguole Andrijauskiene ir kilo idėja pasidalinti mintimis konferencijoje. Pedagogų švietimo ir kultūros centras mums pritarė. Parengėme programą, nes paprastai pranešimų niekas nenori ruošti, tenka agituoti, judinti, o šįkart pranešimai pasipylė. Klaipėdos universiteto docentė daktarė Aušrinė Zulumskytė skaitė pranešimą apie klasės vadovo veiklos efektyvinimą, kaip jis turėtų bendradarbiauti su kitais mokytojais. Mes vis primename vienas kitam, ko vaikams labiausiai reikia, ko iš mūsų tikisi tėvai ir kaip mokytojai supranta tą bendradarbiavimą. Konferencijoje kalbėjome apie auklėtojo pareigas ir atsakomybę, kaip formuoti psichologinį saugumą, kurį turi jausti vaikas.
Kaip klasės auklėtojas formuoja mokinio psichologinį saugumą?
Jo pareiga pristatyti, kokios yra taisyklės mokykloje, išaiškinti, kad vaikams bus gera ir saugu, jeigu visi pagal susitarimą elgsimės taip ar taip. Svarbu tėvus laiku informuoti, jei vaikas nebuvo mokykloje; ne tam, kad skųstume, bet kad vaikas neprisikauptų problemų, nepradėtų bijoti ir išgyventi dėl pažymių, kad būtų galima operatyviai jam padėti.
Reikia mokykloje sukurti sąlygas, kad vaikas turėtų patogią darbo vietą, mokėtų bendrauti su mokytoju, kad žinotų, ko iš jo norima.
Ar klasės auklėtojas kartais neperima tėvų pareigos?
Būna įvairiai. Tėvai labai užimti, daug dirba arba yra išvykę, ir jų vaikams trūksta dėmesio, bendravimo. Konferencijoje kalbėta, kad jeigu vaikas mušasi, tai reiškia, jis ginasi. O ginasi jis nuo baimių arba nori atkreipti dėmesį į save, nes jaučiasi nepastebėtas, nepalaikomas. Klasės auklėtojas su juo pasikalba, paguodžia, nuramina. Tėveliai kartais per daug užkrauna mokyklai, galvoja, kad išleido vaiką iš namų - ir dabar juo turi pasirūpinti mokytojai.
Konferencija buvo pavadinta "Klasės auklėtojo darbo sėkmė ir kliūtys vaiko asmenybės ugdymo kelyje". Kokios problemos išryškėjo?
Mokyklose skiriama mažiau valandų neformaliajam ugdymui, būreliams. Dabar nebėra tokios praktikos, kad auklėtojai lankytųsi mokinių namuose. Kai paaštrėja kokia nors problema ir nori išsiaiškinti situaciją, tik tuomet lankosi su socialiniu pedagogu. Mūsų mokykloje viena mergaitė, atėjusi mokytis iš kito mikrorajono, nelankė mokyklos, niekas jos namuose nekeldavo telefono ragelio, tad auklėtoja važiuodavo prie tų namų ir laukdavo mergaitės arba tėvų pareinant.
Jeigu situacija itin sudėtinga, ją svarsto Vaiko ir šeimos gerovės centro komisija, siūloma psichologo pagalba, o jeigu ir tada sunkiai sekasi, reikalo imasi speciali Savivaldybės komisija. Socialiniai pedagogai patarė, koks būtų efektyvus pokalbis su vaiku, ir net nusakė tėvų charakterio tipus, kad atpažintume ir žinotume, kaip su jais rasti bendrą kalbą.
Vykstant švietimo reformai, ko tikimasi iš klasės auklėtojo?
Švietimo reforma yra tokia, kad vaikas turi daugiau ne teorijos mokytis, o gauti įgūdžių. Klasės auklėtojas organizuoja socialinę veiklą, vykdo projektus: vaikai atstovauja mokyklai renginiuose, varžybose, mokykloje yra tvarkymosi diena, leidžiami stendai, dalyvauja miesto talkose. Mokosi bendravimo, bendradarbiavimo, pagalbos vienas kitam.
Stengiamasi sudaryti sąlygas, kad silpnesni ir gabesni vaikai mokytųsi atskirai, apklausų metu tiriami mokinių poreikiai, kokio mokymo ir veiklos jie norėtų. Mokslo metų pabaigoje klausiame visų vaikų, kokį būrelį norėtų lankyti kitais metais. Aišku, būna nerealių pageidavimų: jodinėti žirgais, plaukioti baseine.
Ar klasės valandėlės nėra tik formalumas?
Labai daug priklauso nuo auklėtojo vidinio pasaulio, koks jis yra žmogus, su tuo susijusi ir jo veikla. Kokių įdomių žmonių turi mokykla - paprastai tos sritys ir klesti. Turime tokių auklėtojų, kurie itin nuoširdžiai veda valandėles, net ir tėvai dalyvauja, seneliai. Juk auklėtojas žmogiškai išgyvena dėl savo auklėtinių, neužmiega ir naktį. Aš pati esu buvusi klasės auklėtoja, tai, būdavo, vėlų vakarą skambina močiutė, kad vaikaitis išgyvena nelaimingą meilę, kažkur išėjo, bijo, kad kas neatsitiktų, ir eidavau ieškoti to vaiko po rajoną. Nėra taip, kad pabaigei darbo dieną ir užmiršai tuos vaikus; apskritą parą esi klasės auklėtojas. Ne veltui konferencijos metu mokytojai labai pirko profesines knygas, ypač apie vaiko teises, psichologiją...
Jūsų mokyklos psichologė konferencijoje pristatė tyrimą, kokio auklėtojo norėtų vaikai. Ką jie parašė?
Kad auklėtojas turėtų būti draugiškas, tolerantiškas, suprantantis, turėti humoro jausmą... Aišku, kad nežemintų, kad gerbtų, kad nešauktų. Kad kritikos būtų mažiau. Jeigu nori ką nors negero pasakyti - tai akis į akį, ne prie visų. Ir kad pirmiau pasakytų ką nors gero, suteiktų vilties pasikeisti...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą