Kokias naujoves žada 2018-ieji?

Kokias naujoves žada 2018-ieji?

Pasitinkant Naujuosius tiek šalies, tiek miesto valdžia švietimui žada skirti daugiau lėšų. Ar dėl to iš esmės kas nors pasikeis, parodys laikas.

Naujieji metai Klaipėdoje ramiau prasidės būsimųjų pirmokėlių tėvams, mat prašymų priėmimo į mokyklas laikas perkeliamas į vasario mėnesį. Tad tėvams nereikės iš karto po švenčių veržtis į geidžiamiausias švietimo įstaigas, kad užimtų eilę, kaip būdavo įprasta ankstesniais metais. Politikai pritarė, kad priėmimo data bus nustatoma Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Preliminariai planuojama, kad šiemet priėmimas gali prasidėti tik vasario 19-ąją.

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat šiek tiek keičia priėmimo į mokyklas tvarką. Pavyzdžiui, į tas mokyklas, kuriose yra sustiprintas meninis ugdymas, priėmimo metu nebebus vertinami vaiko gebėjimai, kaip buvo iki šiol, bet vertinama jo motyvacija.

"Orientuojamasi į tai, kad ne pasiekimai ir ne pažymiai yra svarbiausi, bet vaiko suvokimas bei motyvacija pasirinkti vieną ar kitą kryptį", - naujas gaires pabrėžė Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Ji paminėjo dar vieną priėmimo naujovę - labai didelius ir didelius specialiuosius poreikius turintiems vaikams turės būti sudaryta galimybė pasirinkti arčiausiai namų esančią švietimo ir ugdymo įstaigą.

"Taip pat prie Savivaldybės bus sudaryta speciali komisija, kuri spręs netradicinius priėmimo į mokyklas atvejus arba kilusius ginčus", - minėjo N. Laužikienė.

Daugės savitų mokyklų

Toliau bus tęsiami pradėti darbai - vystomi kadetų mokyklos, tarptautinės mokyklos bei sporto klasių steigimo projektai.

"Kadetų mokyklos steigimo procedūros šiek tiek stringa, nes kol kas nėra galutinio sutarimo su Švietimo ir mokslo ministerija. Jau yra parengti trys galimi priemonių planai, kuriuos ir pateiksime svarstyti ministerijai. Dėl tarptautinės mokyklos steigimo taip pat vadovybei yra pateikti du alternatyvūs steigimo variantai. Kitais metais bus pasirengta steigti tokią mokyklą, o pačias steigimo procedūras planuojama pradėti po dvejų metų", - pasakojo N. Laužikienė.

Ar jau nuo ateinančių mokslo metų Klaipėdos mokyklose bus įsteigtos sporto klasės, pasak Ugdymo ir kultūros departamento direktorės, priklauso nuo pačios sporto bendruomenės entuziazmo.

"Kol kas nesame sulaukę iš sporto bendruomenės konkrečių sąrašų, iš kurių paaiškėtų, koks yra realus poreikis. Dar nežinoma, ar reikės steigti atskirą sporto mokyklą, ar tik sporto klases, galbūt tie mokiniai bus integruoti į bendro ugdymo klases. Priminsiu, kad besimokantiems sportininkams, kurie orientuojasi į sportinį meistriškumą, reikalingas kitoks režimas ir kitoks pamokų tvarkaraštis. Galbūt Savivaldybė apsispręs dalinai finansuoti ir sportininkų maitinimą, o ateityje gali būti svarstomas ir bendrabučio steigimo klausimas", - pasakojo N. Laužikienė.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė džiaugėsi, kad vis daugiau mokyklų pradeda ieškoti savitumo, pamažu atsisakoma unifikuoto vaikų ugdymo.

"Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jau yra gavusi kelių mokyklų prašymus leisti įgyvendinti jose netradicinės sampratos elementus. Pavyzdžiui, Baltijos gimnazija nori įgyvendinti inžinerinės, S. Dacho progimnazija - verslumo ir inovacijų sampratos elementus. Tikrai pagirtina, kai mokyklos siekia unikalumo, nes tuomet mieste turėsime didesnę įvairovę, vaikai rinkdamiesi mokyklą galės pasirinkti ir tą kryptį, kuri jiems artimesnė", - pasakojo N. Laužikienė.

Apdraus

Dar viena gera naujiena - kitais metais Klaipėdos miesto savivaldybė visas mokyklas apdraus civilinės atsakomybės draudimu.

"Tad jei bus padaryta žala mokyklai ar vaikams, nuostolius padengs draudimo bendrovė", - paaiškino N. Laužikienė.

Pasak jos, nemažai dėmesio kitais metais bus skiriama darželių ir mokyklų aplinkai gerinti. Bus tvarkomos žaidimų aikštelės, sporto aikštynai. Didesnis dėmesys bus skiriamas higienos normoms užtikrinti. Numatytos lėšos ir valgyklų virtuvėms, sanitariniams mazgams remontuoti, planuojama pirkti darželinukams ir naujų lovų.

"Darželių ir mokyklų aplinkai gerinti bus skiriama dvigubai daugiau lėšų", - žadėjo Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

Taip pat ji priminė jau pradėtus vykdyti investicinius projektus. Jau pradėtas rengti Tauralaukio progimnazijos perdarymo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą techninis projektas. Baigiamas ir naujosios mokyklos, kuri bus statoma šiaurinėje miesto dalyje, projektas, tad ateinančiais metais jau turėtų prasidėti rangos darbai. Priminsime, kad į naująją mokyklą planuojama perkelti Tauralaukio progimnaziją.

"Manau, kad tai yra pati didžiausia dovana šimtmečio proga visai Lietuvai - moderni mokykla naujojo šimtmečio vaikams", - sakė N. Laužikienė.

Taip pat planuojama modernizuoti "Gilijos" pradinę mokyklą, tad kitais metais bus rengiamas techninis projektas, Gedminų progimnazijoje bus kuriamos modernios šiuolaikiškos mokymosi erdvės, planuojama pradėti P. Mašioto progimnazijos rekonstrukciją, o 2019-aisiais modernizavimo procedūros pajudės ir "Ąžuolyno" gimnazijoje. Kitais metais bus tęsiami darbai ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje, bus remontuojama S. Dacho progimnazijos sporto salė, bus rengiamas techninis projektas "Žaliakalnio" gimnazijai modernizuoti. Didesnių injekcijų sulauks ir darželiai - bus pradėti "Svirpliuko" bei "Žiogelio" darželių modernizavimo projektavimo darbai.

"Švietimas yra viena iš svarbiausių ir aktualiausių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sričių, nes aprėpia, ko gero, didžiausią gyventojų grupę. Beje, pastaraisiais metais matome, kad tėvai ypač domisi, kokią ugdymo kokybę, sąlygas jų vaikams suteikia švietimo įstaigos. Tad ateinančiais metais svarbiausias dėmesys ir bus skiriamas ugdymo pasiekimams gerinti", - pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

Ji priminė, kad bendra valstybės politika skatina mokytojus dirbti ne su visa klase, o individualiai su kiekvienu mokiniu.

"Nuo kitų metų bus labai svarbu, kaip pavyks kurti mokytojo ir mokinio partnerystę", - bendras gaires pateikė N. Laužikienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos planai

2018-aisiais šalies valdžia žada dosnesnius atlyginimus mokytojams ir mokslininkams. Daugiau lėšų žadama skirti ir neformaliojo mokinių švietimo krepšeliui, tad manoma, kad daugiau vaikų turės galimybę užsiimti popamokine veikla. Nemenkos investicijos žadamos ir patyčių prevencijai.

Bendrasis ugdymas

* Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. keičiama mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, įvedamas etatinis darbo apmokėjimo modelis, mokytojų darbo užmokesčiui papildomai skiriama 17,4 mln. Eur. Bus finansuojamos darbo valandos, už kurias neatlyginama dabar,ir tai pirmasis etatinio darbo užmokesčio įvedimo etapas.
* Tėvai, kurie norės leisti 5 metų vaikus į priešmokyklinę grupę, galės tai padaryti paprasčiau ir apsispręsti dėl to patys. Vaiko brandos įvertinimas, kurį atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, nebeprivalomas.
* Pradedama ruoštis įvesti kaupiamąjį mokinių vertinimą - pakeista lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa. Autorius, atskleidžiančius rašinio temą, šiemet abiturientai galės pasirinkti iš visų dalyko programoje nurodytų privalomų autorių. Pakoreguoti ir egzamino darbų vertinimo kriterijai: nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti paties laikančiojo susigalvota tema.
* Švietimo įstaigų vadovai bus priimami į darbą vadovaujantis nauja tvarka. Švietimo įstaigos vadovo pareigas bus galima užimti viešojo konkurso būdu 5 metams.
* 2018 m. didėja neformaliojo mokinių švietimo krepšelis - jam skiriama 4 mln. Eur daugiau negu 2017 m. - 11 mln. Eur. Popamokine veikla galės užsiimti daugiau vaikų.
* 2018 m. atnaujinamos visų dalykų bendrojo ugdymo programos, bus tęsiamas informatikos turinio išbandymas pradinėse klasėse. Nuo 2020 m. informatikos mokysis visi mokiniai, neišskiriant priešmokyklinukų ir pradinukų.
* Dar labiau sutelkiamos pastangos, kad mokyklose sumažėtų patyčių ir smurto atvejų, psichologų pagalba taptų labiau prieinama - iš ES paramos skiriama apie 3 mln. eurų psichologinių paslaugų plėtrai.

Profesinis mokymas

* Šiemet bus tęsiamas centralizuotas priėmimas per LAMA BPO į profesines mokyklas. 2018 m. priėmimas vyks nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Atsakymus apie priėmimą stojantieji gaus anksčiau - liepos mėn.
* Nuo 2018 m. profesinio mokymo įstaigos toliau bus pertvarkomos į viešąsias įstaigas, dėl to į jų valdymą, programų formavimą, kokybės stebėseną intensyviau įsitrauks darbdaviai. Konkrečių profesinio mokymo įstaigų programos bus labiau suderintos su vietos regiono poreikiais.
* Planuojama pradėti ir mokymo įstaigų tinklo pertvarką - pradėtų rastis bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose būtų teikiamas ir profesinis mokymas.

Aukštasis mokslas

* Siekiant gerinti studijų sąlygas, socialinės stipendijos dydis kils 7,7 proc. iki 133 eurų, tam numatoma 400 tūkst. eurų papildomai. Taip pat plėsis stipendijų gavėjų ratas.
* Įgyvendinamos nemokamo bakalauro studijos: šiam tikslui 2018 m. numatoma papildomai skirti 1,9 mln. eurų.
* Prasidės universitetų reorganizacija. Planuojama, kad iki 2020 m. konsolidavus išteklius, Lietuvoje vietoj dabar veikiančių 14 valstybinių universitetų veiks 9. Besijungiantiems universitetams numatoma skirti 106,3 mln. eurų ES investicijų.
* Besijungiančios aukštosios mokyklos siūlys stojantiesiems sustiprintas, geriau parengtas studijų programas.
* Kils kokybės kartelė stojantiesiems. Numatoma, kad stojantiems į universitetus minimalus stojamasis balas bus 4, stojantiems į kolegijas - 2.
* Didinami dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams 2018 m. planuojami papildomi 22,6 mln. eurų. Tai leis pakelti atlyginimus vidutiniškai 20 proc.
* Iš esmės pertvarkomas pedagogų rengimas: pedagogai rengiami geriausiuose mokslo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, stiprinama būsimųjų mokytojų atranka.
* Gabiam Lietuvos jaunimui sudaromos sąlygos gauti valstybės finansavimą ne tik studijoms Lietuvoje, bet ir stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose, įsipareigojant pritaikyti įgytas žinias ir apibrėžtą laiką dirbti Lietuvoje.
* Patvirtintas naujas studijų modelis - atskirose kryptyse bakalauro studijos bus trumpesnės ir intensyvesnės, nuo 4 metų trumpės iki 3 metų.
* Įgyvendinama valstybinė profesorių programa - Lietuvos aukštosios mokyklos galės gauti finansavimą aukščiausio lygio dėstytojams iš užsienio pasikviesti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder