"Bendra suma miestui sumažėjo. Anksčiau bendras miestui skiriamas biudžetas šiai programai buvo sudaromas mokinių skaičių padauginus iš 5, o dabar skirta perpus mažiau - vienam mokiniui - 2,22 euro. Ir tai labai skausminga. Juolab kad vaikų, dalyvaujančių tose programose, daugėja", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Nepaisant to, Savivaldybės vieno mokinio neformaliam ugdymui per mėnesį turi skirti ne mažiau nei 10 eurų. Pasak jos, jau ir nuo šių mokslų metų pradžios, kai finansavimas nebuvo taip smarkiai apkarpytas, Klaipėdoje vienam vaikui buvo skiriama tik šiek tiek daugiau nei 10 eurų. Taip nutiko dėl to, kad daugėjo vaikų, kurie rinkosi valstybės remiamus būrelius.
Kol kas Švietimo skyriaus vedėja neskubėjo įvardinti, kaip spręs šį klausimą. Pasak jos, kaip tik šiuo metu ieškoma sprendimų, rengiama tvarka, kuri artimiausiu metu turėtų būti pateikta svarstyti politikams.
"Ir kiti miestai garsiai pradėjo sakyti, kad neužtenka pinigų ir minimaliam 10 eurų rėmimui užtikrinti", - minėjo L. Prižgintienė.
Šiemet klaipėdiečiai iš viso gali rinktis iš 116 įvairių būrelių. 96 iš jų - jau išbandyti, tęsiantys veiklą ir toliau. Taip pat patvirtinta 20 naujų programų.
Su jomis galima susipažinti Savivaldybės interneto puslapyje klaipeda.lt. Apsispręsti reikia iki vasario 10 d. Vienam vaikui finansuojamas tik vienas būrelis.
"Vakarų ekspreso" kalbinti programų teikėjai svarstė, kad mažėjantį finansavimą labiausiai pajus vaikų tėvai.
"Mes sumažiname būrelio kainą lygiai tiek, kiek Savivaldybė skiria pinigų kiekvienam vaikui. Pavyzdžiui, jei būrelis kainuoja 20 eurų, o Savivaldybė skiria 15 eurų, tėvams reikia mokėti tik 5 eurus, o jei skiria 10, atitinkamai mokestis tėvams padidėja", - pasakojo dailės klubo "Guboja" vadovė Regina Donbrauskienė-Plotnikova.
Tačiau ji sakė nepastebėjusi, kad mažėjantis finansavimas lemtų būrelius lankančių vaikų skaičių.
Didelės bėdos sakė nematantis ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro vadovas Vytautas Krutulis. Pasak jo, pagal šias programas būrelius centre lankantys vaikai iš viso nieko nemoka. Gautos lėšos skiriamos įvairioms priemonėms įsigyti.
"Tai didžiulė paskata. Džiaugiamės, kad gauname tuos pinigus. Žinoma, Savivaldybė turės ieškoti sprendimų. Galbūt bus trumpinamas programų vykdymo laikas? Mūsų užduotis dabar registruoti visus norinčius dalyvauti būreliuose mokinius. Kai bus aiškus jų skaičius, bus ir aiškiau, kiek kiekvienam galima skirti pinigų", - pasakojo V. Krutulis.
Šių metų šalies biudžete neformaliojo ugdymo krepšeliui buvo skirta 2,6 mln. eurų mažiau nei pernai, kai finansavimas siekė 9,7 mln. eurų.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė svarsto, kad papildomų lėšų šiai programai galėtų atsirasti nebent persvarstant biudžetą. Pasak ministrės, esant mažesniam finansavimui savivaldybės skirtingai sprendžia problemą - kai kurios mažina kompensuojamą dalį, kai kurios trumpina terminą, t. y. krepšelį skiria ne visiems mokslo metų mėnesiams.
Neformaliojo ugdymo krepšelis buvo įvestas 2015 m. ir siekė 15 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą