Prezidentūra pagaliau ėmėsi Švietimo įstatymo tobulinimo. Tačiau, pedagogų liūdesiui, imtasi spręsti ne esmines problemas, kurių apstu, o kur kas menkesnes. Pavyzdžiui, ketinama nustatyti, kad mokytojais gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. O norint tokiam būti privalu ne tik būti neteistam už tyčinius nusikaltimus ar kada nors atleistam iš darbo už pažeidimus, bet ir visiškai vengti alkoholio. Nors pastarasis reikalavimas net Seimo nariams bei kitiems kur kas įtakingesniems žmonėms netaikomas. Beje, net ir šalies vadovams.
- Prezidentūra Seimui pateikė Švietimo įstatymo pataisas. Viena jų numato, kad mokytojais negalės dirbti priekaištingos reputacijos asmenys, pavyzdžiui, piktnaudžiaujantys alkoholiu. Kas seks, ar mokytojas, tarkime, savaitgalį namie neišgeria kokio butelio alaus? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus.
- Man tokia pataisa yra keista. Juk ar daug žmonių yra, kurie visai nevartoja alkoholio? Mano nuomone, tai tėra eilinis vajus. Prezidentūra tuo susidomėjo. Švietimo srityje niekas niekam neįdomu, atidedama viskas, kol tuo nesusidomi prezidentūra. Lygiai taip pat buvo ir su patyčiomis mokykloje. Visi žinojo, kad jos yra, tačiau kol prezidentūra nepasakė, kad reikia keisti Švietimo įstatymą, tol niekas nebuvo daroma. O jau kai pasakė, visi ėmė verstis per galvas. Lygiai tas pats dėl mokyklų direktorių. Ta tema buvo voliojama gal 15 metų ir bus vis randama milijonas priežasčių tai atidėti. Dabar prezidentūra siūlo direktoriams įteisinti 5 metų kadencijas. Tas pats žmogus negalėtų tai pačiai mokyklai vadovauti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Todėl dabar visi verčiasi per galvą ir nori tas kadencijas įvesti kuo greičiau. Ir kuo radikaliau.
- Kadencijų įteisinimas gal ir nėra blogas dalykas, tačiau jei žmogus gerai dirba, kodėl negalėtų likti ir trečiai kadencijai?
- Aš viena ausimi girdėjau, kad norima įvesti tokią tvarką, kokia galioja Suomijoje. Ten žmogus išpuoselėja vieną mokyklą ir po to, pasibaigus kadencijoms, perkeliamas į blogą mokyklą, kad ir ją išpuoselėtų.
- Tačiau ar perkėlimas į blogesnę mokyklą nėra bausmė už gerą darbą?
- Nežinau, kaip bus Lietuvoje, pataisose apie tai nekalbama. Gal už gerą darbą medalį duos?
- Kas nustatinės, ar mokytojas yra nepriekaištingos reputacijos?
- Manau, kad darbdaviai - mokyklų direktoriai. Dėl nepriekaištingos reputacijos - bandoma įteisinti, nors tai ir taip įteisinta. Jau ir dabar Švietimo įstatyme numatyta, kad mokytoju negali dirbti už tyčinius nusikaltimus teistas žmogus, taip pat nesilaikantis Mokytojų etikos kodekso. Bėda tik ta, kad tas kodeksas yra mistinis, nes tokio iš viso nėra. Paprasčiausiai pakeisti žodžiai, ir viskas. Ir aiškiau nuo to nepasidarys. Kas ta nepriekaištinga reputacija? Jei apie mane kažkas ką nors blogo pasakys, kažką paskleis per žiniasklaidą, aš jau nebegalėsiu mokytojauti? Dėl alkoholio vartojimo irgi persistengta. Suprantu - jei mokytojas pasirodo girtas darbe, yra pagautas neblaivus pažeidžiantis viešąją tvarką ar vairuojantis - tada viskas suprantama. Tačiau iš pataisų neaišku, ar užtektų to, kad, pavyzdžiui, kaimo, kur vieni kitus pažįsta, parduotuvėje mokytojas per atostogas nusipirktų butelį alaus, atleisti iš darbo.
- Ar visos švietimo problemos jau išspręstos, kad imamasi nustatinėti, kas yra nepriekaištinga mokytojo reputacija?
- Be abejo, yra daug svarbesnių problemų. Tačiau dabar pasidarė madinga kalbėti apie alkoholį. Tai pasirodė įdomu ir prezidentūrai, todėl ir verčiamasi per galvas. Jei prezidentūra susidomėtų, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimais, gal visi sukrustų ir dėl jų. Be abejo, svarbus yra ir mokytojo reputacijos klausimas, tačiau kai sakoma, kad švietimo problemas reikia spręsti kompleksiškai, o sprendžiama išėmus vieną problemą iš konteksto, nieko gero nebus.
- Kokiomis švietimo problemomis prezidentūra turėtų pirmiausia susidomėti?
- Akivaizdu, kad svarbiausia yra finansavimo dydis ir jo principai. O visa kita - išvestiniai dydžiai. Tačiau apie finansavimą nekalbama. Klasės krepšelis yra tik kosmetinis pinigų pastumdymas. Be to, iki šiol neįvykdyti įsipareigojimai mokytojams, iškovoti per streiką. Pavyzdžiui, nuo sausio ir vėl nebuvo padidintos algos, nors žadėta kitaip. Iš biudžeto papildomai skirta 17 mln. eurų (perpus mažiau, nei reikia įsipareigojimams vykdyti), tačiau jie mokytojų nepasiekė, nes dar nepriimtas įstatymas dėl biudžetininkų algų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą